Kilus triukšmui dėl išaugusių maisto kainų, imta ieškoti kaltų.
Premjeras Algirdas Butkevičius užsiminė, kad jas užaugino didėjantys prekybininkų antkainiai. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto kainų analizė rodo, kad jie išties nemaži, ypač kalbant apie daržovių augintojus.
Kartais prekybos tinklai prie kainos, už kurią iš Lietuvos gamintojų perka daržoves, prisideda panašaus dydžio, o kartais net ir didesnį antkainį.
Nori parduoti daržoves – mokėk
Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė 15min paaiškino, kad kaina, kuria daržovių augintojas parduoda savo produkciją prekybos tinklui, dažnai nėra tikrasis jo uždarbis.
Iš tiesų, ūkininkams dar kainuoja begalė dalykų.
Pasak jos, nors pastaraisiais metais mokesčiai tiekėjams yra gerokai sumažėję, kiekvieno mėnesio gale nuo augintojo sąskaitoje išrašytos kainos prekybos tinklai, išskyrus „Maximą“, dar vis atskaičiuoja taros apyvartos nuoskaitas, apyvartos, logistikos mokesčius. Visiems tinklams augintojai veža 2-3 proc. didesnį svorį produkcijos dėl nudžiūvimo.
Vienas prekybos tinklas yra įsigudrinęs net iki 30 proc. palečių nurašyti, tai yra kas trečią paletę augintojui reikia nusipirkti naują.
„Vienas prekybos tinklas yra įsigudrinęs net iki 30 proc. palečių nurašyti, tai yra kas trečią paletę augintojui reikia nusipirkti naują“, – pridūrė ji.
Z.Cironkienė priminė, kad po ilgų karų su prekybininkais logistikos mokesčiai yra sumažėję, bet jie vis dar egzistuoja.
„Augintojas turi ir kitų išlaidų. Produkcija turi būti sandėliuojama, plaunama ar nutrinama šepečiais, poliruojama, pakuojama. Net jei vartotojas prekybos salėje ją mato palaidą konteineryje – vis tiek ji į prekybos centrą buvo atvežta pagal prekybos tinklo reikalavimus, pavyzdžiui, 10-15 kilogramų pakuotėje. Tuo turi pasirūpinti augintojas ir tai – jo sąnaudos“, – teigė ji.
Pasak asociacijos direktorės, Vakaruose yra pakavimo stotys, kuriose paruošiami vaisiai ir daržovės prekybai, todėl dažniausiai ten augintojas nieko neinvestuoja į prekinio paruošimo įrangą.
„Lietuvoje augintojas į visa tai turi investuoti, jei nori teikti produkciją prekybos tinklams – tai yra didžiuliai pinigai. Savaime suprantama, kad augintojas tikisi iš to uždirbti“, – pabrėžė pašnekovė.
Anot jos, pastaruoju metu daržovių kainos augo. Dėl nepalankių klimato sąlygų Lietuvoje ir pietrytinėse Europos šalyse šiemet augintojų kaina visus metus yra aukštesnė, o praėjusiais metais ji buvo minimali.
Daržovių pardavimo kainos tinklams tik mažėjo
Tačiau 15min kalbintas bulves ir kitas daržoves 222 ha plote auginantis ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas nesutinka, kad daržovių pardavimo kainos prekybos tinklams didėjo: „Jos tik mažėjo.“
„Tai, kas buvo prieš metus, dvejus, trejus, ketverius – niekas nesikeitė. Sąlygos tos pačios, bet galutiniame variante pardavimo kainos yra didesnės. Jei pradėčiau kalbėti, man būtų blogai, todėl visai komentuoti nenoriu“, – sakė jis.
V.Girdzijausko teigimu, blogai yra tai, kad daržovių augintojai nėra vieningi: „Mes meluojame vieni kitiems, norėdami parduoti savo produkciją. Manau, kad mes dar nepriaugome iki to, kad galėtume vieni kitais pasitikėti.“
Bulvės brango, nes jų ėmė trūkti
Tačiau bulves prekybos tinklams tiekiantis ūkininkas Saulius Dambrauskas 15min aiškino, kad bulvių kainos augo dėl objektyvių priežasčių. Anot jo, pernai kovą už kilogramą bulvių prekybos tinklai mokėjo 6 eurocentus.
„6 eurocentai yra visiškas juodas minusas“, – paaiškino jis.
6 eurocentai yra visiškas juodas minusas.
Tuo metu dabar jų kaina pakilo, nes atsirado bulvių trūkumas. S.Dambrauskas pastarąjį sezoną – nuo pernai metų spalio iki dabar bulves parduoda maždaug po 13 eurocentų už kilogramą.
„Didžiausią kainos šuolį lėmė tai, kad pernai bulvės buvo beprotiškai pigios – jų nebuvo kur dėti, mes dalį jų išmetėme“, – sakė jis.
Anot ūkininko, prekybos tinklų noras pirkti pigiai ir parduoti brangiai jam yra suprantamas. Tačiau jis teigė negalintis suprasti pasipiktinimo kalafioro kaina: „Pabandykit jį užauginti ir atsivežti iš Italijos, Ispanijos. Tai greit gendanti prekė, jei mes mokame už ją, jie atveža, jei nemokėsime, neveš. Mes patys kainų augimą sukėlėme, nes mes mokame.“
Jis teigė pastebėjęs atvejų, kai prekybos tinklai tam tikroms prekėms taiko ir 100 proc antkainį. Ūkininkas prisipažino, kad jį piktina prekybos tinklų skundai, neva jiems kainuoja daržoves atsivežti: „Iš sumos, kurią gauname už prekes, jie atskaičiuoja už logistiką. Tai parašyta sutartyje – 1,5 proc. nuo apyvartos. O ką tu darysi? Nenori – nevežk.“
Užpernai kentėjo, pernai atsigriebė
Morkas ir kopūstus prekybos tinklams tiekiantis ūkininkas Virgilijus Kuprevičius aiškino, kad morkų kaina pernai kilo, nes 2014 metais jų buvo priauginti milžiniški kiekiai.
„Tada morkas pardavinėjome po 9-10 eurocentų. Kainos buvo juokingos“, – teigė jis.
Tada morkas pardavinėjome po 9-10 eurocentų. Kainos buvo juokingos.
Tačiau pernykštė sausra, pasak ūkininko, viską pakeitė: morkos išdegė Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje kai kur ūkininkai jų net nekasė – paliko laukuose, nes jos buvo nekokybiškos. Tai pakėlė morkų kainą.
„Jei lenkas prekiauja po 30 eurocentų už kilogramą, kodėl lietuvis turi prekiauti po 10? Pas daržovių augintojus vieni metai būna geri ir jie „maitina“ kitus penkerius metus”, – sakė jis.
Mėsos augintojai kainų nekėlė
Mėsos gamintojų atstovai 15min patikino, kad produkcijos kainos pastaraisiais metais tikrai neaugo.
Mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininkė Vilma Živatkauskienė 15min teigė, kad jau antrus metus mėsai parduodamų galvijų kainos nesikeičia. Anot jos, gyvulys prieš parduodant auginamas dvejus metus, o jo augintojas stengiasi iš kiekvieno gyvulio uždirbti apie 10-20 proc. pelno.
Kaip vartotojas matau, kad jos yra didesnės, bet nepasakyčiau, kad yra beprotiškos.
Tuo metu prekybininkų antkainis siekia apie 30-40 proc.
Kiaulių augintojų asociacijos, kuri užaugina 50 proc. Lietuvoje parduodamos kiaulienos, vadovas Algis Baravykas tikino, kad kiaulienos supirkimo kainos yra labai žemos: „Ūkininkai ant išnykimo ribos, jau egzistenciniai klausimai kyla – augint ar neaugint.“
Gyvos kiaulės kilogramas kainuoja iki vieno euro, skerdienos kilogramas – 1,30 euro: „Bet čia tik paskersto bekono kaina, nepjaustyto ir nepakuoto.“
Jo teigimu, tokių mažų kiaulienos supirkimo kainų nebuvo penkiolika metų.
„Kokios yra mažmeninės kainos, aš neseku – kaip vartotojas matau, kad jos yra didesnės, bet nepasakyčiau, kad yra beprotiškos“, – pabrėžė A.Baravykas.
Tiekėjus apsaugoti turintis įstatymas neveikia?
Konkurencijos taryba (KT) tyrė, ar kelerius metus galiojantis „Parduotuvių įstatymas“ 2015 metais bent truputį pagerino gyvenimą tiekėjams. Šis įstatymas buvo parengtas tam, kad prekybos tinklai negalėtų piktnaudžiauti savo padėtimi ir apkrauti tiekėjus įvairiausiais mokesčiais.
Anot tarnybos, mažmeninės prekybos įmonių, turinčių didelę rinkos galią, kriterijus pernai atitiko keturios mažmeninės prekybos įmonės: „Maxima LT“, prekybos tinklus IKI valdanti bendrovė „Palink“, „RIMI Lietuva“ bei „Norfos Mažmena“.
Analizuodami prekybos tinklus valdančių įmonių ir tiekėjų santykius, KT ekspertai pernai apklausė 112 tiekėjų ir 4 mažmeninės prekybos įmones. Į klausimus apie tiekėjų ir prekybos tinklų santykius atsakė tik 71 proc. tiekėjų.
Mažmeninės prekybos įmonės baudas naudoja kaip spaudimo priemonę, darydamos poveikį priverstiniam sutarties sąlygų pakeitimui.
40 proc. tiekėjų nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės taiko neadekvačias baudas bei skaičiuoja didelius delspinigius ir netesybas.
Vienas iš tiekėjų nurodė, kad mažmeninės prekybos įmonės baudas naudoja kaip spaudimo priemonę, darydamos poveikį priverstiniam sutarties sąlygų pakeitimui. Tiekėjų taip pat netenkina prekių tiekimo ir pernelyg ilgi atsiskaitymo už prekes terminai.
Dalis tiekėjų atkreipė dėmesį į tai, kad sutarčių su prekybos centrais nuostatos tapo skaidresnės, o tiekėjų bei prekybininkų įsipareigojimai – aiškesni. Visgi dauguma – 73 proc. apklausoje dalyvavusių tiekėjų, teigė, kad jų padėties įstatymas nepakeitė.
KT praėjusių metų pabaigoje nusprendė, kad įmonė „Rimi Lietuva“, reikalaudama tiekėjų susimokėti už pardavimų skatinimą, piktnaudžiavo rinkos galia.
Nuo šių metų gegužės įsigaliojo „Parduotuvių įstatymo“ pataisos, pagal kurias maisto prekių ir gėrimų tiekėjai turi teisę pateikti KT skundą dėl nesąžiningų didžiųjų prekybos tinklų veiksmų ir prašyti neatskleisti besikreipusiojo tapatybės.
