Ekstremalios situacijos paskelbimas atveria galimybes prašyti kompensacijų dėl ūkininkų patiriamų nuostolių, teigia savivaldybių atstovai.
Alytaus rajone ekstremali situacija paskelbta dar pirmadienį, Marijampolės ir Lazdijų rajono savivaldybėse tai padaryta trečiadienį, Kalvarijų savivaldybėje – ketvirtadienį, BNS patvirtino savivaldybių vadovai ir atstovai.
„Taip, paskelbėme dėl sausros. Tarsimės su taryba, galvosime dėl priemonių – kai turėsime daugiau duomenų, galvosime apie konkrečius sprendimus“, – BNS sakė Marijampolės savivaldybės merė Irena Lunskienė.
Kalvarijos meras Vincas Plikaitis BNS sako, kad ekstremali situacija gali būti pagalba ūkininkams atidedant paskolų mokėjimą ar vykdant sutartis bei atiduodant derlių.
„Yra daug aplinkybių, į kurias atsižvelgiant ūkininkai galbūt turės pasiteisinimą. Aišku, situacija bloga – varpos paaugusios vos sprindį, du, ilgai nebuvo lietaus, derliaus nebus gero“, – teigė meras.
Trakų rajono savivaldybės atstovai teigia, kad ekstremali situacija dėl sausros kol kas nėra paskelbta, tačiau nuo gegužės 29-osios dėl aukščiausio gaisro pavojaus galioja draudimas lankytis visuose savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose.
Anot Hidrometeorologijos tarnybos vyriausiosios specialistės Justinos Kazlauskienės, situacija net ir po trumpų kritulių minėtose savivaldybėse nesikeičia, tuo metu 22 savivaldybėse sausringas laikotarpis jau pripažintas pavojingu reiškiniu.
„Jei niekas nepasikeis, savaitgalį stichinė sausra turėtų būti paskelbta ir Šakių rajono savivaldybėje“, – BNS sakė ji.
Specialistės teigimu, sausra yra apėmusi Pietų ir Vakarų Lietuvą, taip pat dalį Šiaurinio šalies pakraščio savivaldybių.
Lietus nesumažino sausros tikimybės Lietuvoje
Šią savaitę pietų Lietuvoje lijęs lietus nesumažino stichinės sausros tikimybės.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių stebėjimų poskyrio vedėja Viktorija Čėglienė BNS sakė, kad Lietuvoje iškrenta per mažai lietaus, kad mažėtų sausra.
„Iš esmės situacija apskritai nesikeičia, nes tas lietus nedaro didelės įtakos“, – teigė V.Čėglienė.
Jos teigimu, sausrai įtakos daro lietus ir oro temperatūra.
Šią savaitę sausra pradėjo vyrauti dar trijuose savivaldybėse – Rietavo, Širvintų ir Rokiškio, o savaitės pradžioje sausra išsiplėtė į Vilniaus, Varėnos, Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Jurbarko, Kaišiadorių, Kazlų Rūdos, Kupiškio, Šalčininkų ir Šakių savivaldybes.
Nelyjant ir išliekant aukštai oro temperatūrai, šiose teritorijose gali būti nustatyta stichinė sausra.
Stichinė sausra praėjusią savaitę paskelbta 5-iose – Lazdijų, Alytaus, Marijampolės, Trakų rajono ir Kalvarijos savivaldybėse.
Jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų, konstatuojama stichinė sausra.
Pastarąjį kartą sausra Lietuvoje skelbta 2015-aisiais.
Stichinė sausra konstatuojama, jeigu sausringas laikotarpis trunka ilgiau nei 30 dienų. Teisės aktai numato, jog paskelbus stichinę sausrą, valstybė turėtų kompensuoti pasėlių draudimo išlaidas draudikams, tačiau, anot J.Kazlauskienės, tokį draudimą siūlo vos viena bendrovė, o
J.Kazlauskienė pažymi, kad Lietuvoje beveik niekas nesidraudžia dėl sausros, tokį draudimą siūlo tik viena bendrovė.
Žemės ūkio ministerija trečiadienį pranešė, jog ketina padėti nuo sausros kenčiantiems ir Europos Sąjungos (ES) paramą gaunantiems ūkininkams – jiems nuspręsta netaikyti sankcijų, jei nebus pasiekti privalomi ES paramos rodikliai.
