Ligi šiolei, D. ir A. Jonauskų teigimu, šviežio medaus dar buvo negausu, nes šiųmetis pavasaris buvo šaltas ir nepalankus bitėms, sodai akimirksniu nužydėjo, taip ir neleidę bitėms pasimėgauti žiedų nektaru.
„Pienių ir sodų medaus šiemet bitės prinešė tik paragauti. Nors šis medus yra pats skaniausias – jis švelnaus skonio ir gintaro spalvos – gal, kaip ir visa, kas pirma: pirmos braškės, pagaliau – pirmas bučinys“, – juokėsi pašnekovai, beje, abu – profesionalūs bitininkai, kartu mokęsi technikume ir kartu bitininkaujantys jau 22 metus. – Visi laukė to medaus, bet šilumą keitė vėsūs orai. Gegužę augalai, atrodo, turėjo varvėti nektaru, bet taip nebuvo – bitės pusiau dirbo, pusiau ne, nes nebuvo joms iš ko dosniai nešti“.
D. ir A.Jonauskų bičių ūkyje – 90 šeimų. Aviliai stovi trijose Salantų regioninio parko vietose, kur liepų pilnos atkalnės, dauguma jų – šimtametės. Pačioje sodyboje palikta per 10 avilių, į kuriuos bitės medų suneša iš sodų, laukų, pamiškių.
Šį birželį D. ir A.Jonauskai nustebino kaimynus, parsivežę dar 10 daugiaaukščių, naujoviškų avilių komplektų, kurie, jų žodžiais, labai palengvina bitininko darbą.
Šiuos avilius, lyg žaislines kaladėles, galima krauti vieną ant kito: iš atskirų nedidelių 4-5 avilių galima sudėti aukštą avilį, į kurį lipama kopėčiomis. Juos galima transportuoti – jie kraunami ant platformos ir į bitynus gabenami specialia priekaba.
„Į tokį avilį bitės prineša gerokai daugiau medaus, nes bitės prigimtis – nešti ne į šonus, o į aukštį. Pažiūrėkit, pagal gamtos dėsnius bitės ir drevėje neša į viršų, lizdo neplečia į plokštumą. Įprastame avilyje sustatoma 16 rėmų, o šiame lizdiniame – ligi 50 rėmų“, – naujos technologijos avilio pranašumus dėstė A.Jonauskas.
Tokio vienaukščio mini avilio pranašumas tas, kad nesunku išvalyti pikį, nes jis pagamintas iš vienalytės, drėgmei atsparios medienos. Šiukšlės išvalomos ištraukus dėžės dugną. Tokiame mini avilyje, bitininko žodžiais, garantuotas medaus švarumas, be to, apsaugota motinėlė.
Avilys gerai vėdinamas, nes jame nėra dugno, o šiluma sukuriama viduje, viršų uždengus dangčiu. Moderniame avilyje lengvai įtaisomas ir bičių išleistuvas, kuris reikalingas išimant medų. Jo principas, kad bitės gali išlįsti iš dėžės, o įlįsti atgal nebemoka. „Gal per ilgesnį laiką bitės „įkirstų“ sistemą, kaip įlįsti atgal, tačiau tam neduodama joms laiko – po paros nuimi mini dėžę, kurioje – rėmas su medumi, ir veži jį sukti“, – bitininkų sugalvotą gudrybę atskleidė Daiva. Jos manymu, modernus avilys iš tiesų yra tinginio avilys: jei bitininkas neturi laiko, medaus prineštą dėžę deda ant viršaus, o po ja stato naują. Vėliau rudenį iškart galima sukti medų iš kelių pripildytų mini avilių.
Vienas tokio modernaus avilio komplektas, dalį lėšų gavus iš ES paramos, bitininkams iš Barzdžių kainavo per 400 Lt.
„Šie aviliai Lietuvoje nebėra naujovė, juos gamina Prienuose. Iš tikrųjų sukurtas toks avilys buvo jau prieš 60-70 metų, jo tėvas – garsus bitininkų patriarchas Jonas Kriščiūnas. Tačiau jo idėja sovietmečiu nebuvo įdiegta, nes buvo įprasta gaminti tik standartinius avilius. Ir tik neseniai J.Kriščiūno išradimas buvo įgyvendintas“, – pastebėjo A. Jonauskas.
Plačiau apie tai skaitykite – „Pajūrio naujienose“.
