Lietuva kartu su Europos Sąjunga nuo šių metų lapkričio 14 d. iki 2016 m.
gruodžio 15 d. už sumedžiotas šernų pateles nuo 12 iki 24 mėnesių amžiaus moka po 50 eurų, už vyresnes kaip 24 mėnesiai – po 100 eurų išmokų.
„Populiacijos skaitlingumas yra pagrindinis faktorius įvairių ligų plitimui, gyvūnų užkečiamosios ligos ne išimtis. Mokslininkai teigia, kad veiksmingas šernų populiacijos reguliavimas leistų lokalizuoti ir sustabdyti afrikinio kiaulių maro plitimą. Kaip tik todėl šernų tankumas šalyse, kur pasireiškė ši pavojinga liga turi būti minimalus arba neviršyti 0,5 šerno 1 kv. km. Tikimės, kad išmokos motyvuos medžiotojus, nes visos iki šiol taikytos šernų populiacijos reguliavimo priemonės nebuvo pakankamai efektyvios. Saugant ir nemedžiojant šernų patelių bandų skaitlingumas labai greitai atsistatydavo“, – sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktorius Jonas Milius.
Medžiotojas: gyvoji gamta – ne daugybos lentelė
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas teigia, kad pinigai kiek motyvuos medžiotojus, o ar pati priemonė bus veiksminga – parodys ateitis.
Medžiotojai priemonę vertina nei per daug teigiamai, nei per daug neigiamai – ten, kur AKM zona paskelbta ir nebe pirmus metus išlaidų nemažų yra turėta ir tebeturima, kad ir perkant tas pačias dezinfekcines priemones, tai išmokos bus savotiška kompensacija
„Medžiotojai priemonę vertina nei per daug teigiamai, nei per daug neigiamai – ten, kur AKM zona paskelbta ir nebe pirmus metus išlaidų nemažų yra turėta ir tebeturima, kad ir perkant tas pačias dezinfekcines priemones, tai išmokos bus savotiška kompensacija“, - komentavo E. Tijušas.
Jis teigia nežinąs, kaip akyviai medžiotojai pretenduoja į išmokas – esą praėjo per mažai laiko.
Pasak E. Tijušio, jis realistiškai reaguoja į numatytus tikslus – šernų populiacijos sumažinimą iki 0,5 šerno į kvadratinį kilometrą: „Gamta nėra daugybos lentelė ir ne biurokratų kabinetas. Niekada vienodas šernų tankumas nebus Kėdainiuose ir Varėnoje – o kaip bus, matysime.“
Kur kreiptis ir ką turėti
Kaip teigia VMVT Skubios veiklos skyriaus l. e. p. vedėjas Paulius Bušauskas, priemonė buvo rengiama kartu su medžiotojais, atsižvelgiant į jų siūlymus ir derinant sumas už sumedžiotus gyvūnus. Todėl medžiotojai aktyviai reagavo į pasiūlymą pasipildyti pinigines – nuo lapkričio 14 dienos iki lapkričio 26 dienos sulaukta 63 mėginių.
Ką reikėtų žinoti žinoti medžiotojams? Visų pirma, norintys gauti išmokas turi pateikti prašymus už praėjusį mėnesį sumedžiotas šernų pateles teritorinėms VMVT iki einamojo mėnesio 15 dienos.
Medžiotojai perspėjami, kad iš kiekvienos sumedžiotos šerno patelės būtų paimti kraujo mėginiai ir užpildyti šernų mėginių paėmimo aktai afrikiniam kiaulių marui, amžiui ir lyčiai nustatyti. Neteisingai paėmus mėginius ar blogai užpildžius prašymą arba aktą, išmoka už sumedžiotas šernų pateles nebus mokama.
Šiuo metu tikslios statistikos apie šernų populiaciją stinga, Aplinkos ministerijos duomenimis 2015 m. Lietuvoje iki jauniklių atsivedimo buvo priskaičiuojama apytiksliai 27 -30 tūkst. šernų populiacija. Įvertinus kasmetinį prieauglį, šiuo metu šis skaičius galėtų būti dvigubai didesnis.
Pasak P. Bušausko, tikimasi, kad priemonė bus laikoma pavykusia, jei 2017 m. pradžioje bus likusi apie 25 tūkst. šernų populiacija.
Primename, kad nuo metų pradžios iki dabar Lietuvos laukinėje gamtoje buvo užfiksuotas 91 AKM atvejis. Iš 109 maru užsikrėtusių šernų 54 rasti nugaišę, 55 sumedžioti. Paskutinis atvejis užfiksuotas Vilniaus rajono Riešes miške. Apkrėsti gyvūnai aptikti 19-oje šalies savivaldybių.
Pirmasis viruso atvejis kiaulėms nustatytas praėjusių metų liepos mėnesį Ignalinos rajone.
AKM - ypač pavojinga virusinė naminių kiaulių ir šernų liga. AKM serga kiaulės, šernai ir laukinės kiaulės. Afrikinis kiaulių maras žmonėms nepavojingas. Juo serga tik kiaulės ir šernai. Žmonių sveikatai ir gyvybei ši liga grėsmės nekelia.
