Galima sakyti, meldinė nendrinukė – tai nuo žmogaus priklausantis paukštis. Nors jų nykimą didžiąja dalimi lėmė žmogaus ūkinė veikla, tačiau tik žmogus gali užtikrinti joms tinkamų buveinių išsaugojimą. Atsižvelgiant į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) įgyvendina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“, pagal kurią numatyta finansinė parama ūkininkams, prisidedantiems prie šių paukštelių išsaugojimo.
Iš meilės gamtai
Vienas tokių ūkininkų – Šilutės rajone gyvenantis ūkininkas Martynas Krauleidis. Apie 18 metų ūkininkaujantis vyras neslepia, kad visa jo veikla iš meilės gamtai: „Kažkada dirbau statybų srityje, bet šią veiklą iškeičiau į žemės ūkį – auginu karves, šiek tiek grūdų. Man patinka būti gamtoje. Galbūt dėl to per daug neįkalbinėjamas prieš penkerius metus nusprendžiau padėti meldinėms nendrinukėms. Tada nežinojau, kad savo žemės dirbamus plotus dalinuosi su šiuo paukšteliu ir paramos dar nebuvo, tačiau kai pradėjau juo rūpintis, taip ir nenustojau iki šiol“, – pasakoja ūkininkas.
M. Krauleidis pagal minėtą KPP priemonę nuo pernai metų deklaruoja 5 ha žemės plotą, kuriame yra šlapynės, gyvenamos meldinių nendrinukių. Pasak jo, rūpinimasis šiuo paukščiu nėra sudėtingas, labiau įpročio reikalas. „Nendrinukės į Lietuvą parskrenda gegužės pradžioje. Svarbu, kad grįžusios rastų kur įsikuria savo buveines – tam tinka žemapelkės, užliejamos pievos. Mano, kaip ūkininko, pareiga pasirūpinti, kad tose vietose žolė nebūtų šienaujama bent iki rugpjūčio 15 d. – tada paukšteliai jau būna atsivedę antrą vadą ir geba pasprukti nuo šienavimo technikos. Taip pat svarbu, kad pievose nebūtų per daug vandens – jo turi būti tiek, kad apsemtų pėdą. Jeigu vandens per daug, jį reikia nutraukti“, – rūpinimosi meldinėmis nendrinukėmis pagrindinius aspektus vardija ūkininkas.
„Šis paukštelis toks mažas, o per metus nuskrenda apie 12 tūkst. kilometrų. Kol nuskrenda ar parskrenda iš Afrikos keliauja per Sacharą, Viduržemio jūrą, ne visur yra palankios sąlygos sustoti pailsėti, pasistiprinti – tokios kelionės jam yra didelis iššūkis. Buveinių priežiūra yra mažiausias dalykas ką galime padaryti šiam paukščiui išsaugoti“, – sako M. Krauleidis.
Galima gauti paramą
Ūkininkai, kurių dirbamuose žemės plotuose šiltuoju metų laiku gyvena meldinės nendrinukės, gali pasinaudoti parama pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos sritį „Meldinių nendrinukių buveinių išsaugojimas“. Šiam KPP priemonės paraiškų rinkimo etapui skirta daugiau nei 600 tūkst. Eur, finansuojama 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų.
Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni nei 18 metų amžiaus) ir juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla ir teisėtais pagrindais valdantys numatomus tvarkyti žemės plotus. Pagal priemonę remiamas natūralių ir pusiau natūralių pievų bei ekstensyviai naudojamų šlapynių tvarkymas: krūmų pašalinimo ir sutvarkymo darbai; šienavimo ir nupjautos žolės, nendrių sutvarkymo darbai; nukirstų krūmų ir nupjautos žolės, nendrių išvežimo darbai.
Kiekviena paraiška bus vertinama pagal tam tikrus balus. Minimali balų suma, kad paraiška būtų vertinama – 40. Balus galima gauti už tokius įsipareigojimus kaip įsipareigojamo sutvarkyti ploto dydžio (už daugiau nei 3,0 ha vientiso žemės ploto suteikiama 50 balų, nuo 1,0 iki 3,0 ha – 40 balų, nuo 0,5 ha iki 0,99 ha – 30 balų); jeigu deklaruojamas plotas ribojasi su vietomis, kuriose įgyvendinamos kitos KPP priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklos, galima gauti papildomus 25 balus; jeigu pareiškėjas dalyvavo ar dalyvauja įgyvendinant kitas paramos už plotus agrarinės aplinkosaugos priemonėse (iki 5 metų suteikiama 10 balų, daugiau nei 5 metus – 25 balai).
Ūkininkai dažniausiai informuojami apie jų valdose apsistojusias nendrinukes. Taip pat informacijos galima ieškoti interneto svetainėje www.meldine.lt, kurioje kasmet pateikiamas galimas meldinių nendrinukių buveinių žemėlapis. Pasak ornitologų, Šie paukščiai dažniausiai pastebimi Žuvinte, rytinėje Kuršių marių pakrantėje, Nemuno deltoje.
Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
