Šiuo metu Lietuvoje drenažu sausinamos žemės yra beveik tiek pat, kiek ir šalyje gyventojų – maždaug 2,5 mln. hektarų. Deja, dauguma melioracijos įrenginių statyti dar gūdžiais 1950–1960 metais ir šiandien yra visiškai nusidėvėję, keliantys daugybę problemų laukus dirbantiems ūkininkams. Panašu, kad bent jau artimiausiu metu situacija negerės.
Prieš keletą savaičių Kaune vykusiame „Agroverslo forume“ dalyvavęs šalies žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, kalbėdamas apie melioracijos įrenginius, daug gerų žinių Lietuvos ūkininkams neturėjo. Tuomet ministras teigė, kad norint atkurti visą melioracijos sistemą, reikėtų per 13 metų investuoti maždaug 3 mlrd. eurų. Tokių pinigų valstybė paprasčiausiai neturi. Nemažai lėšų reikia skirti ir norint palaikyti melioracijos įrenginių funkcionavimą. Anot ministro, tam iš viso pakaktų 30–70 mln. eurų.
„Iki kitų metų vidurio jau turėsime melioracijos fondo viziją. Manome, kad būtent iš jo lėšų ir reikės palaikyti visų įrenginių gyvybingumą. Prie fondo reikės prisidėti ūkininkams, kelininkams, kai kurių kitų sričių atstovams“, – tuomet kalbėjo B.Markauskas.
Šią savaitę melioracijos perspektyvas, bendraudamas su Vilkaviškio krašto ūkininkais, aptarė ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Išteklių, melioracijos ir biokuro skyriaus vedėjas Vaidas Vitukynas. Anot jo, šiuo metu maždaug 67 proc. šalies melioracijos įrenginių yra susidėvėję, todėl kyla didelių problemų norint išlaikyti, prižiūrėti bei eksploatuoti turimą infrastruktūrą. Didžiąją dalį melioracijos įrenginių sudaro požeminis drenažas. Pagal melioracijos įstatymą, net 93 proc. iš jo priklauso žemės savininkams, likusi dalis – valstybės.
„Valstybei priklauso tik didesni nei 12,5 cm skersmens rinktuvai. Visa kita – ūkininkų nuosavybė“, – paaiškino V.Vitukynas.
Dėl itin blogos melioracijos įrenginių būklės šiuo metu šalyje jau netinkami dirbti maždaug 30 tūkst. ha plotų. Dar apie 35 tūkst. ha reikia remontuoti, o net 157 tūkst. ha – rekonstruoti.
Anot jo, melioracijos įrenginiai įprastai tarnauja maždaug 50 metų, o daugelyje Lietuvos vietų – jie jau dabar daug senesni. Būtent dėl šios priežasties jau šiandien reikalingos didžiulės investicijos, nes priešingu atveju dirbti žemę ūkininkams kasmet taps vis sunkiau.
„Lietuva yra tokioje zonoje, kurioje kritulių iškrinta daugiau nei išgaruoja. Norint laiku įvažiuoti į laukus, laiku nuimti derlių, reikia turėti gerai veikiančią drenažo sistemą. Šiandien situacija prasta visoje Lietuvoje. Gal kiek geresnė padėtis Suvalkijos regione, nes čia žemė dirbama tvarkingai, prižiūrima, į ją investuojama. Atitinkamai ir melioracijos įrenginiai nėra tiek nusidėvėję“, – sakė ŽŪM atstovas. Dėl itin blogos melioracijos įrenginių būklės šiuo metu šalyje jau netinkami dirbti maždaug 30 tūkst. ha plotų. Dar apie 35 tūkst. ha reikia remontuoti, o net 157 tūkst. ha – rekonstruoti.
Reikia paminėti, kad melioracijos sistemą sudaro ne vien požeminis drenažas. Vien magistralinių griovių Lietuvoje yra per 52 tūkst. km, o net 27 tūkst. km iš jų – itin blogos būklės. Valstybė pajėgi kasmet prižiūrėti vos 5 proc. visų griovių. Yra net svarstymų griovius perleisti ūkininkų priežiūrai, tačiau šie tam kategoriškai priešinasi.
„Didžiausios problemos kyla dėl to, kad grioviai apaugę krūmynais, neprižiūrėti, nuslinkę jų šlaitai, yra nemažai bebrų užtvankų“, – vardino V.Vitukynas.
Kasmet melioracijos sistemai prižiūrėti iš valstybės biudžeto skiriama apie 10 mln. eurų. Dar apie 15 mln. eurų kiekvienais metais atkeliauja iš ES biudžeto. Deja, šie pinigai skiriami tik melioracijos įrenginių priežiūrai ir remontui, bet ne rekonstrukcijai. Rekonstrukcijai pinigai nėra skiriami nuo 2012 m. Kasmet melioracijai skiriamos lėšos patenkina vos 10 proc. viso poreikio ir ši situacija artimiausiu metu, panašu, nelabai ir keisis.
„Iš tų pačių lėšų, kurios galėtų būti skiriamos drenažo rekonstrukcijai, reikia prižiūrėti tiltus, užtvankas bei kitus elementus, kurie tiesiogiai žemės ūkio neaptarnauja. Nemažai lėšų skiriama polderių eksploatacijai. Lietuvoje yra devyniolika polderinių savivaldybių. Daugiausiai iš jų – Nemuno deltos teritorijoje. Čia yra net 40 tūkstančių hektarų plotų. Daug lėšų skiriama ir Šilutės teritorijos problemoms spręsti, dėl to galbūt kažkiek nukenčia kiti rajonai. Bet kokiu atveju, nusausinti reikia visas teritorijas, negalima žiūrėti ekonominės ar kitokios naudos“, – teikė ŽŪM atstovas.
Žvelgdamas į ateitį jis netryško optimizmu. Pasak jo, lėšų poreikis yra daug didesnis, nei galimybė jų skirti, todėl valstybei reikalinga ilgalaikė strategija, kaip sutvarkyti visą melioracijos sistemą. Aišku viena, jei niekas nesikeis, šalies ūkininkų dirbamus laukus ir toliau sems vanduo, o užauginti produkciją kasmet taps vis sunkiau.
