MLL pavojinga atrajotojams, tokiems kaip avys, galvijai, ožkos, lamos ir elniai. Simptomai, ypač sunkūs avims, gali būti karščiavimas, galvos ir kaklo patinimas, šlubavimas, burnos, nosies ir akių uždegimas. Nors galvijai dažnai serga lengviau, jie gali tapti viruso nešiotojais ir užkrėsti kitus gyvūnus.
Ligos plitimas kelia pavojų ir Lietuvai. Užkratas gali patekti per užkrėstus gyvūnus arba mašalus, atvežamus transportu.
Gyvulių laikytojams rekomenduojama užtikrinti biosaugą, laiku pašalinti mėšlą (bent kartą per savaitę), užtaisyti nuotėkius, nusausinti drėgnas vietas ir stebėti gyvūnų būklę. Pastebėjus įtartinų simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į specialistus.
Lietuvoje vykdoma pasyvi MLL stebėsena, t.y atsiradus bet kokiam įtarimui atliekami tyrimai ligos diagnozės patvirtinimui, papildomai nuo 2025 m. Lietuvoje bus vykdoma aktyvi MLL stebėsena pasienio regionuose, kurie ribojasi su Kaliningradu, Baltarusija ir Lenkija, siekiant užtikrinti ankstyvą ligos aptikimą.
Gyvulių laikytojai raginami būti budrūs ir nedelsiant pranešti apie bet kokius įtarimus dėl ligos savo ūkyje. Tik bendromis pastangomis galima užtikrinti veiksmingą prevenciją ir ligos kontrolę.
