Nesudėtingas auginimas
Dauguma mėsinių galvijų veislių išsiskiria mažesniu reiklumu, jie sparčiau auga nei pieninių veislių galvijai, daugiau atsparūs šalčiui. Šiems galvijams laikyti gali būti pritaikomos kitoms ūkio šakoms ne itin palankios vietos, jiems nereikia specialių sąlygų, gausių investicijų. Lietuvoje sąlygos mėsinės galvijininkystės verslui plėtoti yra palankios, lyginant su Vakarų Europos šalimis, netgi įžvelgiama privalumų, dideli žolynų plotai, gausu ūkinių pastatų, tinkamų galvijams laikyti. Išnaudojus palankias sąlygas, galima sėkmingai padidinti mėsinių galvijų skaičių.
Mėsiniai galvijai pagal brendimą bei auginimo technologijas yra skirstomi į tris grupes: intensyvią, pusiau intensyvią ir ekstensyvią. Ekstensyvių veislių galvijai yra mažesnio svorio, smulkesni, anksčiau subręsta, tačiau šie galvijai yra atsparesni aplinkos veiksniams ir mažiau reiklūs pašarams. Ekstensyvių galvijų grupei priskiriami galovėjai, aberdin angusai, hailendai, herefordai. Intensyvios ir pusiau intensyvios grupės galvijams reikia geresnio pašaro, bet jie išauga stambesni ir bręsta vėliau. Populiariausios šių grupių veislės – šarolė, limuzinai, aubrakai. Jautienos mėgėjai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje ypač vertina limuzinų, aubrakų, šarolė, angusų mėsą, tad aukštesnės pridėtinės vertės produkcijos tiekimas būtų neabejotinai naudingas tiek verslininkams, tiek visai Lietuvos ekonomikai.
Daug žadančios perspektyvos
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad kasmet statistinis lietuvis suvartoja apie 77 kilogramus mėsos, kitose šalyse skaičius dar didesnis.
Lietuvos statistikos departamento duomenys rodo, kad kasmet statistinis lietuvis suvartoja apie 77 kilogramus mėsos, kitose šalyse skaičius dar didesnis. Mitybos specialistai pabrėžia, kad daugelio mėgstamą kiaulieną derėtų kuo dažniau keisti kitos rūšies mėsa. Per pastaruosius 10 metų Lietuvoje dvigubai išaugo vištienos vartojimas, todėl mitybos ekspertai įsitikinę, kad artimiausiu metu pokyčiai palies ir kitų rūšių mėsos vartojimą. Akivaizdžią mėsinės galvijininkystės perspektyvą atspindi ir skaičiai: 2011 m. Lietuvoje buvo auginama 80,5 tūkst. mėsinių galvijų, o štai šiemet – jau daugiau nei 150 tūkst.
Nebijoti investuoti į mėsinę galvijininkystę skatina žemės ūkio viceministras Saulius Cironka: „Pradedantieji ūkininkai, pamatę kai kurių sektorių nesėkmes ir jų atgarsį visuomenėje, neteisingai pradeda manyti, kad tokia pati situacija yra bet kurioje žemės ūkio srityje. Tačiau pasidairius po Lietuvoje įsikūrusius nedidelius ūkius, matoma daugybei produktų egzistuojanti paklausa, kuri iki šiol lieka nepatenkinta. Vienas tokių produktų – jautiena, kurios poreikis vis auga, nes nuolat atsiranda naujos galimybės mėsinės galvijininkystės plėtrai – pasirašomos naujos sutartys su Japonija, JAV“.
S. Cironka pabrėžia, kad kaip ir daugeliui kitų smulkiųjų ūkininkų, mėsinių galvijų augintojams daug naudos atnešti gali kooperacija. Puikus pavyzdys – Lazdijų rajono savivaldybės drauge su mėsinių galvijų augintoju iš Vokietijos įsteigta viešoji įstaiga, sėkmingai įgyvendinanti projektą „5000 aubrakų Lazdijams“. Šis projektas padeda mažinti nedarbą savivaldybėje, pritraukti profesionalų iš aukštųjų mokyklų ir tokiu būdu skatinti rajono konkurencingumą.
Parama mėsinių galvijų augintojams
Paramą iš ES fondų ir iš valstybės biudžeto lėšų mėsinių galvijų augintojai gali gauti net pagal keturias programas.
Jaunieji pradedantieji ūkininkai gauti paramą gali pagal KPP programos veiklos sritį „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Tokia parama skiriama jaunesniems nei 40 metų amžiaus ūkininkams, pirmą kartą įsikuriantiems žemės ūkio valdoje ir ūkyje, kurie turi būti registruoti ūkininko vardu ne anksčiau kaip prieš vienerius metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos. Planuojamo įkurti ūkio potencialus ekonominis dydis, išreikštas standartine produkcija, turi būti didesnis nei 8000 eurų, o planuojama veikla turi būti vykdoma visu verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu. Įkuriamas žemės ūkio naudmenų plotas, turimas paraiškos pateikimo dieną, verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu turi priklausyti pareiškėjui arba teisėtas naudojimasis turi būti užtikrintas kitais būdais (nuoma, panauda ir pan.) visam nurodytam laikotarpiui.
Didžiausia galima parama jaunajam ūkininkui yra 40000 eurų, didžiausias paramos intensyvumas – 100 proc. Kai paramos gavėju patvirtinamas jaunasis ūkininkas, jam išmokamas 50 proc. visos patvirtintos paramos sumos siekiantis avansas. Verslo planą pradėti įgyvendinti reikia per 9 mėnesius nuo sprendimo suteikti paramą. Paraiškos šiai paramai gauti priimamos 2016 m. liepos 1–29 dienomis.
Jau auginantiems mėsinius galvijus ES skiria išmokas. Susietoji parama skiriama ūkininkams, kurie einamaisiais metais Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos yra pateikę paraiškas paramai už deklaruotus plotus gauti ir šiose paraiškose nurodę, kad prašo skirti išmoką už visus laikomus mėsinius galvijus. Išmokos skiriamos už valdoje ne mažiau nei 60 kalendorinių dienų nepertraukiamai išlaikytus ir Ūkinių gyvūnų registre įregistruotus bei suženklintus ne jaunesnius nei 12 mėnesių mėsinius galvijus. Praėjusiais metais susietoji parama už mėsinius galvijus buvo didesnė nei 13 mln. eurų, 2016 m. – 13,8 mln. eurų.
Ūkininkams taip pat skiriamos ir atsietosios papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos už karves žindenes ir telyčias, t.y. išmokos mokamos už nustatyta tvarka VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Ūkinių gyvūnų registre įregistruotą, turėtą 2007 m. kovo 31 d. žindenių ir telyčių skaičių. 2015 m. atsietosios išmokos dydis už karvę žindenę buvo 105,00 Eur .
Ministerija, atsižvelgdama į veislininkystės svarbą gyvulininkystės sektoriuje ir siekdama paskatinti ūkininkus gerinti savo ūkinių gyvūnų bandų genetinę kokybę, parengė Paramos veisliniams gyvuliams įsigyti schemą ir 2015 m. balandžio 24 d. žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-332 patvirtinto Pagalbos grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti taisykles. Jose numatyta kompensuoti iki 30 proc. grynaveislių mėsinių galvijų pirkimo kainos, bet ne daugiau kaip: už grynaveislių mėsinių galvijų bulių reproduktorių – 1 300 Eur; už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią – 1 000 Eur. Įsigyjami grynaveisliai mėsiniai galvijai privalo būti įrašyti į atitinkamą mėsinių galvijų kilmės knygą. Buliai privalo būti įrašyti į ne žemesnį kaip kilmės knygos A poskyrį (iš kitų šalių įvežti buliai turi būti įrašyti į aukščiausią kilmės knygos skyrių), telyčios turi būti nesiveršiavusios ir įrašytos į ne žemesnį kaip kilmės knygos B poskyrį (iš kitų šalių įvežtos telyčios turi būti įrašytos į pagrindinį kilmės knygos skyrių). 2015 m. ir 2016 m. kasmet skiriama daugiau nei 2 mln. Eur.
Ūkininkams pildyti paraiškas, gauti reikalingus leidimus, konsultacijomis padeda Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija.
Daugiau informacijos apie ES teikiamą paramą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.
