„Mes turime specifinę situaciją. Aišku, mes esame tik viršūnėlė visos tos pramonės, už mūsų nugaros stovi dešimtys tūkstančių ūkininkų, užsiimančių gyvulininkyste, jų pajamos tiesiogiai priklauso nuo mūsų pardavimų“, – kalbėjo E.Mackevičius.
O situacija, pasak jo, yra prasta. Dabar beveik visą produkciją maisto pramonės atstovai parduoda Europoje, taigi gana pigiai.
„Jeigu atsidarytų Rusija, net abejonių nekiltų, kad mes vežtume tenai. Dabar į kitas rinkas mes neeksportuojame iš viso. Viskas yra pardavinėjama Europos Sąjungos šalyse, konkuruojant žema kaina. O žemą kainą mes galime gauti tik tada, kai mokame žemą kainą ūkininkams. Visa mūsų realizacija yra tokia balansuojanti ant nulio“, – sakė E.Mackevičius.
Jis pasiskundė, kad rugpjūtį priimtas Vyriausybės nutarimas skirti iki pusės milijono litų naujų rinkų paieškai nebuvo įgyvendintas.
Tais pinigais turėjo būti apmokėti ir, pavyzdžiui, trečiųjų šalių atstovų vizitai į Lietuvą, kad jie galėtų įvertinti, ar Lietuva atitinka jų keliamus reikalavimus ir gali produkciją eksportuoti.
„Per šituos pusę metų negavome nė vieno lito. Paaiškėjo, kad tie pinigai net nebuvo skirti – kovą atvažiuoja Maroko delegacija, gegužę – Japonijos, vėliau – Irano. O mes neturime tam pinigų. Vienintelė išeitis – įmonės turi susimokėti už tarpvalstybinius atstovų vizitus ir bandyti gelbėti situaciją“, – kalbėjo E.Mackevičius.