Vadovauja ir ūkiui, ir bendruomenei
Save miestiečiu vadinantis, Vilniuje gyvenantis Algimantas Gylys iš Vilniaus į Tribonių kaimą (Šalčininkų r.) važiuoja ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Čia A. Gyliui rūpi ne tik jo šeimai priklausantis, jo vadovaujamas žuvininkystės ūkis. A. Gylys yra ir Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas. Iniciatyvos šiam vyrui netrūksta, o idėjas jam įprasta greitakalbe jis beria vieną po kitos.
A. Gylio iniciatyva renovuoti kaimo bendruomenės namai modernumu nustebina ne vieną. Kadaise čia buvo sovietmečiu, 1966 metais, įkurto valstybinio žuvininkystės ūkio kontora. Ją, kaip ir kitus ūkio pastatus, kartu su šeimos nariais privatizavo verslus vilnietis A. Gylys.
Tribonių kaime – apie 300 gyventojų. Karpius veisiančioje ir auginančioje UAB „Šalčininkų žuvininkystės ūkis“, priklausomai nuo sezono, dirba 30–50 žmonių. Tad su ūkiu susijusios nuo trečdalio iki pusės šio kaimo šeimų.
Per dvidešimtmetį nuo privatizacijos dienos Tribonių kaime įvyko nemažai pokyčių. Apie pusė šiame kaime užauginamų karpių keliauja į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Dalis kaimo gyventojų pajuto stabilumą, nebesiveržia darbo ieškoti užsienyje.
Didelių darbų kaime neplanavo
„Ūkį įsigijome visiškai netyčia. Vos negavome į kailį, kad pradėjome juo domėtis taip tiesiai šviesiai. Įsigijome su šeima, manydami: bus kur pažvejoti, gražiai laiką praleisti. Tai buvo tvenkiniai, dirbtuvės, fermos, hidrotechniniai statiniai, infrastruktūra – visas kompleksas 340 hektarų plote. Antrasis mūsų traukinys buvo žemės ūkio verslas – jį pradėjome nuo nulio. Dabar esame vienintelis ūkis, kuris savo poreikiams užsiaugina pašaro žuvims. Patys naršiname žuvis, patys jas auginame, patys grūdų jų maistui užsiauginame. Turime daugiau kaip 600 hektarų dirbamos žemės. Nusipirkome apleistą pastatą, ketiname dar nedidelę perdirbimo gamyklėlę pastatyti “, – pasakoja A. Gylys.
Nors pagal įgytą profesiją A. Gylys yra zootechnikas, tačiau šio darbo dirbti jam neteko. Didžiąją gyvenimo dalį iki privatizacijos jis statė dujotiekį „Minskas–Vilnius“. Dirbo komplektacijos ir tiekimo skyriaus viršininku „Lengazspecstroj“ įmonėje. Neslepia, kad jo pirmieji verslo planai Tribonyse nebuvo sutikti taip palankiai, kaip norėtųsi.
„Tada buvo kalbama: atvažiuos iš miesto berniukai, ir visą senąją ūkio komandą išvarys, viskas sugrius. Tai aš buvau tas berniukas, kuris nė vieno neatleido ir nieko nesugriovė. Nors kai perėmėme finansus, pamatėme, kad atlyginimai nemokėti aštuonis mėnesius, ūkis buvo skolingas už degalus visose aplinkinėse degalinėse, – pirmuosius žuvininkystės ūkio metus po privatizacijos prisimena A. Gylys.
Ūkiui kainavo 1,5 mln. litų
Įsteigus kaimo bendruomenę, darbas viso kaimo labui čia užvirė 2007–2013 metais. Buvo ruošiami ir konkursams teikiami įvairūs investiciniai projektai. Reikėjo juos apginti pagal LEADER programą, vėliau Žemės ūkio ministerijoje.
„Vietos valdžiai atrodė, kad labiau reikia remontuoti bažnyčios stogą, nors lėšos buvo skirtos bendruomenėms kurti. Tačiau vietos politikai tuos pinigus naudojo kaip savo – patys nuspręsdami, ko reikia rajonui. Bendruomenei teko veikti savarankiškai. Jos iniciatyva buvo įgyvendinti du dideli projektai – įrengtas stadionas, renovuoti bendruomenės namai, kuriuose įsikūrė biblioteka, įrengtas internetas. Visi užsukę džiaugiasi: šilta, jauku, gera“, – aiškina A. Gylys.
Iki renovacijos tai buvo tiesiog apleistas žuvininkystės ūkio kontoros pastatas – ūkis jį padovanojo bendruomenei. Bendruomenės pirmininkas, kuris yra ir žuvininkystės ūkio direktorius, parašė projektą. Gautąją 480 tūkst. litų paramą nutarta papildyti svaria 1,5 mln. litų žuvininkystės ūkio parama.
„Pastatą renovavome prieš penkerius metus. 480 tūkst. litų parama, skirta 450 kv. m. patalpų remontui, pasirodė juokingai maža. Norėjome renovuoti stogą, langus, sienas, įrengti šildomas grindis, moderniai apšiltinti pastatą. Tokie biedni žmonės, kaip mes, turėtų iš karto padaryti gerai. Tik bagoti gali vis perdaryti ir perdaryti. O mes turime viską padaryti iš karto, kad nešvaistytume pinigų, o juos sutaupytume ateičiai“, – sako A. Gylys.
Rūpi ne vien pelnas
Bendruomenės gyvenimas A. Gyliui, jo paties žodžiais tariant, jam tikrai svarbus, o rūpintis juo – prasminga. „Galėtume sau sėdėti Vilniuje, Konstitucijos prospekte, bet kad negalime, nes galvojame kitaip. Nemanau, kad padariau kažką nuostabaus. Manau, kad kiekvienas Lietuvos pilietis, turintis kokį nors interesą konkrečiame regione, turi galvoti ne tik apie pelną. Kaip ir kiti civilizuoto pasaulio verslininkai, neturime kalbėti vien apie tai, kiek uždirbame, bet ir kiek investuojame į bendrąjį interesą, kokie esame mecenatai, kiek lėšų ir dėmesio skiriame ne verslo dalykams“, – įsitikinęs A. Gylys.
Jis neslepia, kad per įvairias paramos programas Tribonių kaime asmeniškai inicijavo daugiau kaip 10 įvairių investicinių projektų – dalis jų buvo įgyvendinti per bendruomenę, kita dalis – per žuvininkystės ūkį. „Kur tik galėjome, dalyvavome – sėdome, skaičiavome, rizikavome, įkeitinėjome savo namus“, – linksmai apie tai pasakoja ūkio ir bendruomenės vadovas.
Reikia ir drąsos, ir pinigų
Pasak bendruomenės pirmininko, Tribonių kaimo gyvenvietė kūrėsi kartu su valstybiniu žuvininkystės ūkiu – pastatyti gyvenamieji namai, bendro naudojimo pastatai. Šis kaimo puoselėjimo, plėtros modelis, jo manymu, visiškai tinka ir dabar.
„Jei tik tam atsirastų paramos programa, statytume čia namus ir mes. Jau parinkome ir sklypą, kur galėtų atsirasti apie 10 namų – ekonominių kotedžiukų su sklypais“, – kaimo viziją piešia A. Gylys.
Jis prisipažįsta, kad tokiems projektams reikia ir drąsos, ir pinigų. „Tarkim, yra bendrojo intereso priemonėms skirtas projektas, kur gali gauti 80 proc. paramą. O kas duos likusius 20 procentų? Gal galėtų prisidėti savivaldybė? Kita vertus, jei remtų visais 100 proc., kiltų muštynės“, – svarsto žuvininkystės ūkio vadovas ir bendruomenės pirmininkas viename asmenyje.
Bendruomenė ir ūkis sutvarkė šalia bendruomenės namų esantį parką, pasodino vaismedžių ir vaiskrūmių. „Kad bendruomenės nariai galėtų ir viena kita slyva pasivaišinti“, – vedžiodamas po naujai apsodintus plotus pasakoja A. Gylys. Prie bendruomenės namų yra ir jo iniciatyva įrengtas vandens gręžinys. Kadangi kaime tiekiamas labai nekokybiškas, rudas vanduo, gręžinio vandeniu žmonės naudojasi nuo ankstyvo pavasario iki pirmųjų šalčių – kiti vežasi ir bidonais.
Įvertinas „Kaimo spindulio“ nominacija
Tribonių kaimo bendruomenės pirmininkas – žinomas šalyje verslininkas ir visuomenininkas. Jis yra ir Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos pirmininkas, ir žuvininkystės vietos veiklos grupės „Vilkauda“, skirtos Šalčininkų, Elektrėnų, Molėtų, Vilniaus rajonams, pirmininkas. Rūpestis verslo ir bendro intereso priemonėmis jam – kasdienybė.
Kaimo spinduliu vadintis jis gali visiškai teisėtai – tai nėra vien gražus epitetas. Žemės ūkio ministerijos surengtame konkurse „Kaimo spindulys“ jam atiteko nominacija „Žemės ūkio ir akvakultūros specialistas“. A. Gylio vadovaujamas ūkis – viena produktyviausių asociacijos įmonių.
Vizija apie bendrą verslo ir kaimo kultūros plėtrą A. Gyliui atrodo labai natūrali. „Manau, mūsų ūkis kartu su bendruomene galėtų būti rajono vizitine kortele. Tačiau didesnio dėmesio iš valdžios nesulaukiame. Lieka džiaugtis tuo, kad mums nekaišioja pagalių į ratus“, – sako A. Gylys.
Nuomos patalpas ūkiui
Bendruomenė, padedant ūkiui, surengė kaimo žmonėms ne vieną renginį – „Papuošk eglutę“, „Sutelk vaikus“, ne sykį kvietė kaimo žmones ir prie katilo žuvienės. Ūkis padeda administruoti bendruomenės projektus, rūpinasi bendruomenės pastato šildymu.
„Ir dabar jau šis pastatas duoda pajamų iš nuomos. Dalį patalpų išnuomojome telekomunikacijų įmonei, bibliotekai. Jai įrengėme viską nuo pradžios ir pabaigos, nupirkome baldus. Per mėnesį nuoma už šias patalpas bibliotekai kainuoja tik 28 eurus. Iš šios paslaugos nesiekiame uždirbti – svarbu turėti kultūringą kampelį. Antrame aukšte įkurtą salę su virtuvėle ketinama nuomoti konferencijoms. Norinčių yra jau dabar – trūksta tik baldų“, – pasakoja lyderis.
Planuose – muziejus
„Esame dar nusižiūrėję vieną pastatą, kuriame galėtume įkurti akvakultūros muziejų“, – kaimo ateities vizijomis dalijasi A. Gylys. Anot jo, tai galėtų būti dar vienas traukos objektas – daugiau žmonių atvyktų į Tribonis. Bendruomenės biudžetą galėtų papildyti ir nedidelis, kokių poros hektarų šilauogių ūkis, o gal ir aviečių plantacija – apie tai irgi mąstoma.
Žuvininkystės ūkio sėkmė, pasak jo, akivaizdžiai lemia ir gerėjantį kaimo žmonių gyvenimą.
„Keitėmės mes, keitėsi ir kaimas. Tai vyko mano akyse: žiūrėk, jau įsistatė langą su stiklo paketu, jau palydovinė antena iškilo, jau tvorą nusidažė, jau vaikai su naujomis kuprinėmis į mokyklą eina. Labai pasistengėme, kad išasfaltuotų kelią į gyvenvietę – dar iki įsikuriant bendruomenei, maždaug prieš dešimtmetį“, – pasakoja bendruomenės pirmininkas.
Gelbsti iš alkoholizmo liūno
Dar viena bendruomenės pirmininko ir ūkio vadovo rūpesčio kaimo žmonėmis išraiška – kova su alkoholizmu.
„Buvo įvairių žmonių. Nueini pas kurį nors, pasikalbi, padedi finansiškai – kad jis nueitų ir užsikoduotų. Vienas jų dabar mūsų ūkyje geriausiu traktoriumi važinėja, o jau buvo visai prastai“, – pasakoja A. Gylys.
Anot jo, dabar visi kalba apie naujų darbo vietų kūrimą, skatina jas kurti, o jis geriau stengiasi išlaikyti tas, kurios jau sukurtos. „Sukurkime žmonėms tokią aplinką, kad jie norėtų čia gyventi, nepabėgtų. Pagerinkime jiems darbo sąlygas, nupirkime naują, modernią techniką, su kuria jiems būtų lengva dirbti“, – aiškina A. Gylys.
