Vienas iš sprendimų, leidžiančių didinti derlingumą, efektyviau naudojant trąšas ir tausojant aplinką – mikrobiniai inokuliantai. Ar jie iš tiesų padeda mažinti tradicinių trąšų sąnaudas? Naujausi moksliniai tyrimai, atlikti ir Lietuvoje, rodo, kad taip.
Mikroorganizmai – žemės ūkio pagalbininkai
Mikrobiniai inokuliantai – tai preparatai, kurių sudėtyje yra naudingų dirvožemio mikroorganizmų, tokių kaip bakterijos ir grybai. Šie mikroorganizmai, patekę į dirvą, ima veikti kaip natūralūs pagalbininkai, gerindami augalų mitybą ir skatindami jų augimą.
Jie padeda augalams įsisavinti sunkiau prieinamas maisto medžiagas, pavyzdžiui, fosforą. Kai kurios bakterijos fiksuoja atmosferos azotą, paversdamos jį augalams tinkama forma. Kiti mikroorganizmai gamina fitohormonus – natūralius augalų augimo reguliatorius.
Be to, naudingieji mikroorganizmai gali padėti apsaugoti augalus nuo ligų, konkuruodami su ligų sukėlėjais. Teigiamas poveikis pasireiškia ir dirvožemiui – gerėja jo struktūra, didėja humuso kiekis.
Lietuvos mokslininkų tyrimas: ką parodė rezultatai?
Svarbių įžvalgų apie mikrobinių inokuliantų efektyvumą pateikia Lietuvoje atliktas trejų metų trukmės lauko tyrimas, publikuotas tarptautiniame moksliniame žurnale „Agriculture“ (J.Anušauskas, A.Grigas, K.Lekavičienė, E.Zaleckas, S.Paulikienė ir D.Steponavičius, 2024 m., „Energy and Environmental Assessment of Bacteria-Inoculated Mineral Fertilizer Used in Spring Barley Cultivation Technologies“, t.14, Nr. 4).
Tyrimo metu buvo lyginamos keturios miežių auginimo technologijos: kontrolinė (be trąšų), standartinis tręšimas mineralinėmis NPK (azoto, fosforo, kalio) trąšomis, tręšimas mineralinėmis NPK trąšomis su mikrobiniais inokuliantais ir tręšimas perpus mažesne mineralinių NPK trąšų norma, papildyta mikrobiniais inokuliantais.
Inokuliantų sudėtyje buvo augalų augimą skatinančios rizosferos bakterijos (PGPR): Paenibacillus azotofixans, Bacillus megaterium, Bacillus mucilaginosus ir Bacillus mycoides.
Tyrimo rezultatai parodė, kad naudojant mikrobinius inokuliantus, miežių grūdų derlius, lyginant su įprastu tręšimu, padidėjo nuo 4 iki beveik 13 kilogramų vienam kilogramui panaudotų fosforo trąšų. Dar svarbiau, kad fosforo trąšų efektyvumas padidėjo net iki 83 proc., palyginti su standartiniu tręšimu.
Tai rodo, jog augalai kur kas geriau įsisavino fosforą iš tos pačios trąšų normos. Taip pat nustatyta, kad naudojant inokuliantus, šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija sumažėjo daugiau nei 15 proc. Vidutiniškai per trejus metus ŠESD emisija sumažėjo 18,3 kg CO₂ ekvivalento, lyginant su įprastu tręšimu be inokuliantų.
Mikrobiologiniai inokuliantai: perspektyvos žemės ūkyje
Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai patvirtina, kad mikrobiologinių inokuliantų naudojimas kartu su mineralinėmis trąšomis gali ženkliai pagerinti žemės ūkio veiklos rezultatus. Ši technologija ne tik leidžia siekti didesnio derliaus, bet ir efektyviau naudoti trąšas, mažinti jų poreikį, kartu mažinant ir neigiamą poveikį aplinkai.
Augantys reikalavimai žemės ūkiui skatina ieškoti naujų, tvarių ir efektyvių sprendimų. Mikrobiniai inokuliantai – viena iš tokių perspektyvių technologijų. Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, svarbu atsakingai rinktis produktus. Rinkoje pasitaiko ir mažiau kokybiškų ar nepakankamai ištirtų mikrobiologinių preparatų.
Todėl, siekiant geriausių rezultatų, rekomenduojama atkreipti dėmesį į produkto sudėtį, gamintoją, mokslinį pagrindimą ir kitų ūkininkų patirtį. Taip pat svarbu nepamiršti, kad sėkmingam mikrobiologinių inokuliantų naudojimui reikalingos ir atitinkamos žinios bei agrotechnika.
