Viršijus šį nustatytą ribinį dydį, valstybė nustato pareigas suartą žemę užsėti daugiamečiais žolynais tiems ūkininkams, kurie turi žemės, pertvarkytos iš daugiamečių ganyklų arba daugiamečiais žolynais užsėtos žemės į kitos paskirties žemę ankstesniu laikotarpiu.
Atsižvelgdama į tai, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) rengia pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimą, kuriame bus aiškiai nustatyta, kas ir kokius pievų plotus turės atkurti bei kokios finansinės sankcijos bus taikomos. Atkuriant suartas pievas bus taikomas proporcingumo principas – visi, per paskutiniuosius dvejus metus išarę pievas, turėtų atkurti nustatytą procentinę jų dalį.
Planuojama sukurti ir internetiniame puslapyje paskelbti žemėlapį, kuriame būtų matomi suarti pievų plotai, taip pat planuojama įtraukti leistinas lauko įbraižymo paklaidas.
Tikslinamas atkūrimo laikotarpis, vietoj reikalavimo atkurti daugiametes ganyklas ar pievas (tame pačiame arba kitame plote) iki deklaravimo pradžios atsiranda reikalavimas atkurti suartas pievas iki paraiškos pateikimo datos, taip pat ūkininkai turės pateikti atkurtų pievų plotų nuotraukas mobiliąja programėle ,,NMA agro“.
Kasmet suariant vis daugiau daugiamečių ganyklų bei pievų jų plotai šalyje reikšmingai sumažėjo. Palyginti, 2015 m. buvo deklaruotas 647 250,78 ha daugiamečių ganyklų ir pievų plotas, kuris sumažėjo 74 348,40 ha (daugiau nei 11 proc.) iki 572 902,41 ha 2021 metais. Tai reiškia, kad išarta pievų, kurių plotas užimtų beveik visą Šiaulių miesto teritoriją arba pusę Kauno miesto.
Nacionalinės mokėjimo agentūra (NMA) pareiškėjus, kuriems bus nustatyta prievolė atkurti suartas pievas, iki šių metų gruodžio 31 d. informuos asmeniškai, nurodant, kokį pievų plotą bus privaloma atkurti iki ateinančių metų paraiškos pateikimo dienos.
