„Pirmininkaujanti valstybė (Vokietija – BNS) labai plačiai interpretuoja tiesioginių išmokų ribojimo sąvoką. Jie nustato slenksčius, tų išmokų mažinimo galimybes procentuoti ir net galimybę ne nutraukti tiesioginių išmokų mokėjimą virš 100 tūkst. eurų, bet tam tikrus mažinimo procentus taikyti, kas, mūsų nuomone, neatitinka Europos Vadovų Tarybos sprendimo ir mes tam prieštaraujame“, – BNS antradienį sakė E.Gustas.
Europos Vadovų Taryba liepą sutarė dėl naujojo 2021-2027 metų biudžeto. Jos išvadose rašoma, kad „bus nustatytas 100 tūkst. eurų dydžio tiesioginių išmokų stambiems paramos gavėjams apribojimas savanorišku pagrindu“. Taip pat numatyta išlyga, kad „taikydamos apribojimą, valstybės narės gali iš bazinės pajamų paramos tvarumui didinti sumos vienam paramos gavėjui atimti visas su darbu susijusias sąnaudas“.
„Kadangi Vadovų Taryba pasisakė, kad tiesioginių išmokų ribojimas nebūtų privalomas, o savanoriškas valstybėms narėms, todėl mes prašome ir reikalaujame kad antrasis elementas – perskirstymo išmokos tokiu atveju turėtų būti visoms valstybėms narėms privalomos. Tai teisingesnis išmokų perskirstymas tarp didžiųjų ir mažųjų“, – teigė viceministras.
ES vadovų patvirtintame ES biudžete numatyta, kad tiesioginės išmokos Lietuvos ūkininkams augs nuo 177 eurų už hektarą dabar iki 200 eurų 2022 metais, o 2027 metais minimali išmoka sieks 215 eurų.
E.Gustas sakė, kad ES ministrų taryboje siekiama, kad 2027 metais tiesioginės išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų 219 eurų už hektarą.
Anot jo, derybose Lietuva taip pat siekia, kad ūkininkams, kurie gauna mažiau kaip 2 tūkst. eurų išmokų per metus, nebūtų taikoma finansinė disciplina.
