Gerovė visiems
Kaimų modernizavimas įvairiais aspektais itin naudingas ne tik žemės ūkio subjektams, dažniausiai tai yra nauda visai vietovei ir jos bendruomenei. Priklausomai nuo inovacijų, profesine prasme kaimas gali tapti patrauklus ir platesniu – net regiono – lygmeniu, virsti turistiniu centru, o galiausiai – įkvėpti įvairioms bendroms veikloms vietos bendruomenę ar net paskatinti grįžti išvykusius į miestus.
Šiandienos kaimas tikrai gali pasiūlyti ne menkesnių profesinės savirealizacijos ir bendruomeninės veiklos galimybių nei miestas, o perspektyvios idėjos įgyvendinamos pasitelkiant paramą. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemone „Sumanieji kaimai“ siekiama pačius gyventojus įtraukti į visų sričių – nuo kultūros, švietimo, ekonomikos iki aplinkosaugos – pokyčius savo vietovėse, pasitelkiant inovacijas ir technologijomis paremtus sprendimus pagerinti bendruomenės kasdienį gyvenimą, o gal ir pakeisti kaimo veidą.
Ką galima nuveikti?
„Sumaniųjų kaimų“ priemonės finansuojamų veiklų spektras platus, tik svarbu, kad tai būtų orientuota į pažangią vietos infrastruktūrą, viešąsias paslaugas, vietos ekonomiką, aplinkos apsaugą arba klimato kaitą – kitaip tariant, padarytų reikšmingą įtaką visai bendruomenei.
Būdų, kaip technologijomis pagerinti kaimo gyvenimą, daug – tai gali būti ir internetinė prekyba vietoje augintais produktais, išmaniais sprendimais paremtas kaimo turizmas, o galbūt įrangos, transporto ar kuo kito dalijimosi platforma. Naudinga atsisukti ir į žaliąją temą – technologijos gali sukurti ir patogų bei, pavyzdžiui, atliekų ar maisto švaistymą mažinantį gyvenimą.
Žiedinės ekonomikos principų taikymas gali sumažinti maisto švaistymą ir pagerinti maisto tiekimo efektyvumą. Išmanuosius sprendimus galima naudoti siekiant padėti stebėti maisto produktų kokybę, sekant jų pirkimo ir naudojimo datas. Taip pat siūloma atsigręžti ir į gamtos išteklių tausojimą – energijos taupymo sistemas, efektyvų vandens valdymą, šiukšlių tvarkymą ir ekologiškas transporto sistemas.
Modernūs sprendimai gali apimti ir neigiamo poveikio aplinkai mažinimą, maisto gamybos sistemos efektyvumo didinimą bei prisidėti prie tvarios kaimo plėtros ar klimato kaitos iššūkių sprendimo. Ir šis sąrašas – ne baigtinis, nes kiekviena vietovė yra unikali, tereikia sukurti savąją sumaniojo kaimo plėtros koncepciją ir mėginti ją įgyvendinti.
Sumaniųjų kaimų pavyzdžiai
Sprendimų, paverčiančių kaimišką vietovę sumanesne, apstu. Šie pavyzdžiai gali paskatinti mąstyti plačiau, padėti sugeneruoti naujų idėjų, o gal net ir šias pritaikyti savame kaime.
Vienas iš sumanių sprendimų yra įgyvendintas Košecos kaime, šiaurės vakarų Slovakijoje. Savivaldybė iki įgyvendintų projektų neturėjo perdirbimo sistemos ir finansinių paskatų, skatinančių gyventojus tvarkyti atliekas tvariau. Tuo metu 45 proc. likutinių buitinių atliekų buvo surenkama į didelius konteinerius ir šiukšliadėžes, tai kainavo dešimtis tūkstančių eurų per metus, o pajamos iš mokesčių padengdavo tik 50 proc. išlaidų.
2019 m. buvo įdiegta elektroninė atliekų stebėsenos sistema, apimanti konteinerių ir maišų žymėjimo įrangą (jutiklius, lustus ir QR kodų įrengimą) ir įrašymo įrenginius, kuriais surinkimo metu nuskaitomi maišai, o išsaugoti duomenys vėliau perduodami.
Savivaldybė šiukšlių surinkimo dieną darbininkams išduoda išmaniuosius laikrodžius, kad jie galėtų nuskaityti lustus ant atliekų konteinerių. Rezultatas? Žmonės moka tik už tas atliekas, kurios susidaro, ir kuo mažiau atliekų jie pagamina, tuo mažesnė jų metinė įmoka, todėl atsiranda svarbių paskatų gerinti buitinių atliekų tvarkymą. Nuo 2018 m. iki 2020 m. surenkamų likutinių atliekų kiekis sumažėjo daugiau nei 20 proc.
Kaip vieną iš sėkmingų sumanaus kaimo sprendimų pavyzdžių galima paminėti ir pažangią hidroponinę gamybą, kurią kaime pradėjo viena Kipro įmonė. Tai inovatyvus metodas, dar vadinamas maistinių medžiagų plėvelės metodu, kai mikrožalumynai auginami šiltnamyje, uždarose patalpose, ir naudojant modernias technologijas, kontroliuojami visus auginimo aplinkos aspektai – nuo mažesnio vandens, energijos ir trąšų naudojimo.
Įdomu, kad naudojant minėtą metodą, augalų šaknys pamerkiamos į negilų maitinamojo tirpalo rezervuarą, kuriame yra visi aukščiausiam produktyvumui reikalingi elementai. Plona maistingojo tirpalo plėvelė leidžia augalus laistyti, bet ne visiškai sudrėkinti. Dėl tokio plonumo viršutinė šaknų dalis lieka sausa ir gali gauti deguonies. Automatizuota laistymo sistema užtikrina, kad augalai gautų visas jiems reikalingas maistingąsias medžiagas, o tiekiamas vanduo būtų perdirbamas.
Šie metodai naudojami aukštos kokybės mikrožalumynams, žolelėms ir lapinėms daržovėms auginti.
Sprendimų, kaip savo kaimą paversti sumanesniu, draugiškesniu aplinkai ir modernesniu, daugybė, tereikia įvertinti savo vietovę ir išnaudoti jos privalumus.
