„Dabartinė mokestinė sistema buvo tarsi atspirties taškas ir pagalba skurde gyvenantiems, bet dirbantiems žmonėms. Kai kurie pakeitimai neišvengiamai susiję ir su žemės ūkio sektoriumi. Iki šiol girdėjome, kad ūkininkų sektorius privilegijuotas. Tai tikrai nebuvo paprasti sprendimai, tačiau juos priimti buvo būtina. Nežinau, ar kas nors suprastų, jei, darydami pakeitimus kitiems individualia veikla dirbantiems asmenims, visiškai nekeistume mokestinės žemės ūkio sektoriaus padėties? Visi priimti sprendimai buvo kompromisiniai, išdiskutuoti. Tai tikrai nėra tie skaičiai, kurie sužlugdytų šį sektorių. Palikti ir pereinamieji laikotarpiai“, – kalbėjo premjeras.
Jis tvirtino, kad supranta ūkininkus ir vertina jų didžiulį indėlį į šalies ekonomiką. Pavyzdžiui, 2016 m. žemdirbių sumokėta mokesčių suma siekė 81 mln. eurų. Palyginti su 2009-aisiais, pernai ūkininkai sumokėjo keturis kartus daugiau gyventojų pajamų mokesčio, o žemės mokesčio – net šešis kartus daugiau.
Išaugusiais mokesčiais itin nepatenkintas buvo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas, ūkininkas Aušrys Macijauskas. Jo teigimu, dabartinė padėtis visiškai neskatina jaunimo kurtis kaime ir ten pradėti savo verslą. Kaip pavyzdį jis pateikė vieną jauną šeimą – vyrą ir žmoną. Ši pora 2010 m. praėjus krizei iš banko negavo norimos paskolos ir buvo priversta emigruoti į užsienį. Po trejų metų jauna šeima grįžo į Lietuvą ir ėmėsi veiklos. Iš pradžių jie augino viščiukus. 2014 m. pora paėmė paskolą ir nusipirko 30 ha geros žemės. Paskola jiems suteikta dešimties metų laikotarpiui. Dar po metų šeima pasistatė paukštyną, išplėtė savo verslą ir jau nuo 2016 m. jie pradėjo patys tiesiogiai tiekti produkciją vartotojams.
„Šis nedidelis šeimyninis verslas yra priverstas mokėti mokesčius. Viskas gerai, mokesčius mokėti turi visi, tačiau šiais metais jie buvo pakelti. Politikai turėtų skatinti prioritetinių ūkio šakų vystymą, o paukštininkystė kaip tik tokia ir yra. Deja, mokesčiai daug kam tampa nepakeliama našta“, – apgailestavo A.Macijauskas.
Jis pateikė ir konkrečius skaičius, kaip išaugę nauji mokesčiai atsilieps minėtai jaunai šeimai. Praėjusiais metais ši šeima uždirbo 37 tūkst. eurų pelno. Iš jų net 20 tūkst. šeima buvo priversta atiduoti paskolos įmokoms. Ir taip kasmet. Taip pat ji sumokėjo 5 proc. gyventojų pajamų mokesčio, mokesčius „Sodrai“, Privalomąjį sveikatos draudimą.
Šeimoje per kelerius metus gimė du mažamečiai vaikai. Verta paminėti, kad šeimą taip pat pasiekė keletas išmokų: už pirmuosius hektarus bei jaunojo ūkininko išmoka. Viską sudėjus, jiems metams liko maždaug 20 tūkst. eurų, arba po 418 eurų kas mėnesį kiekvienam asmeniui. Nuo šių metų, įgyvendinus tam tikrus mokestinius pakeitimus, šeimos biudžetas tomis pačiomis sąlygomis turėtų labai susitraukti.
Jis apgailestavo, kad mūsų šalies ūkininkams konkuruoti su kitų šalių žemdirbiais – labai sunku. Pavyzdžiui, kaimyninės Lenkijos ūkininkai gauna daug daugiau tiesioginių išmokų bei moka mažesnį PVM.
„Gyventojų pajamų mokestis išaugo tris kartus, „Sodros“ – keturis kartus, o Privalomasis sveikatos draudimas – du sykius. Verta paminėti, kad šeimai sumažėjo ir tiesioginės išmokos, nes po penkerių ūkininkavimo metų nebeliko jaunojo ūkininko išmokos. Vietoje buvusių 20 tūkst. eurų šiai šeimai šiemet turėtų likti jau tik 12 tūkst. eurų, arba 254 eurai kas mėnesį kiekvienam asmeniui. Pajamos drastiškai sumažėjo tik dėl įstatymo pakeitimo, visos kitos sąlygos liko tokios, kokios ir buvo prieš tai. 2018-ieji – pereinamieji metai, nuo 2019-ųjų bus dar blogiau. Abejoju, ar minėta šeima dar kartą nesiryš emigruoti“, – svarstė A.Macijauskas.
Jis apgailestavo, kad mūsų šalies ūkininkams konkuruoti su kitų šalių žemdirbiais – labai sunku. Pavyzdžiui, kaimyninės Lenkijos ūkininkai gauna daug daugiau tiesioginių išmokų bei moka mažesnį PVM.
„Privalome nuo 2019-ųjų pakeisti įstatymus. Mes, ūkininkai, esame pasirengę diskutuoti ir pateikti savo siūlymus. Protingiausia būtų besikuriantiems ūkiams suteikti penkerių metų mokestines atostogas. Taip pat reikėtų leisti mažinti pajamų ir pelno mokestį, jei vykdomi investiciniai projektai. Priešingu atveju jauniems ūkininkams įsikurti kaime šansų nėra. Reikėtų nustatyti, kad privalomai registruojamas PVM mokėtojas būtų nuo 100 tūkst. eurų pajamų. Šiandien ši suma siekia 45 tūkst. eurų, tačiau ES teisės aktai leidžia kelti kartelę.
Ūkininkai neturėtų priverstinai tapti PVM mokėtojais, jei jie patys to nenori. Reikėtų leisti ir ne PVM mokėtojams naudotis kompensacine sistema. Dėl to dabar ūkininkai praranda tūkstančius eurų. Europos Komisija net rekomenduoja, kad nebūtų taikomi jokie apribojimai naudojantis šia sistema. Mažesnį PVM reikėtų taikyti bent jau produkcijai, kurią ūkininkai patys parduoda iš ūkio, nes priešingu atveju konkuruoti bus visiškai neįmanoma“, – siūlymais pasidalijo A.Macijauskas.
