Šimtmečius vyravusį arimą pakeitė skutimas
Žemės ūkio specialistų teigimu, šiuo metu absoliučiai vyraujanti dirvožemio apdirbimo ir paruošimo sėjai technologija Lietuvoje, kaip ir visose pažangiose žemės ūkio šalyse, kur yra panašios dirvų struktūros kaip mūsų šalyje, yra skutimas. Skutimas padeda kontroliuoti piktžoles ir paruošti sėklų guoliavietes.
Naudojant šią technologiją yra mažiau trikdomas dirvožemis, taip sukuriant palankesnes sąlygas mikroorganizmams, kurie yra svarbūs maistinių medžiagų apykaitai ir augalų augimui. Šiuolaikinės sėjamosios dirvą skuta iki 20–25 cm gylio, naudojant noraginius arba diskinius skutikus.
Su nekontroliuojamomis žolėmis reikia pradėti kovoti iš rudens
Agronomai ir ekspertai pastebi, kad didelės problemos kyla tuomet, kai piktžolės nuo rudens nekontroliuojamos, o problemas herbicidais bandoma spręsti tik pavasarį. O ir tuomet ne visada pavyksta, nes neretai po žiemos laukai būna nepravažiuojami. Tuomet gali išgelbėti tik agrodronai.
Kodėl piktžolių, nekontroliuojamų žolių užprogramuotas problemas reikia spręsti jau rudenį? Daugelis piktžolių subrandina sėklas rudenį. Pradėjus kovą su jomis rudenį, sumažinama tikimybė, kad jos išbarstys sėklas ir sukels problemų kitais metais.
„Rudeninis dirvos įdirbimas ir herbicidų naudojimas efektyviai kontroliuoja piktžolių populiacijas, be to, naudojant rudeninius herbicidus mažiname piktžolių rezistenciją (atsparumą) konkrečiai veikliajai medžiagai. Kontroliuojant piktžoles rudenį, sumažinama jų konkurencija su kultūriniais augalais pavasarį dėl vandens, maistinių medžiagų ir šviesos. Tai ypač svarbu ankstyvuosiuose augalų augimo tarpsniuose“, – paaiškino bendrovės „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Tačiau herbicidai bei kiti pesticidai, pasak jo, nors ir veiksmingi kovojant su piktžolėmis, dažnai juos naudojant gali neigiamai paveikti dirvoje tarpstančių mikroorganizmų bendrijas.
Šiuolaikinių mikrobiologinių produktų formuliacijos suteikia galimybę mikrobiologinį produktą naudoti kartu ne tik su herbicidais, bet ir su kitais pesticidais, taip pat ir su trąšomis.
Toks panaudojimo būdas padeda atkurti pusiausvyrą, papildydami dirvą naudingais mikroorganizmais, kurie yra svarbūs maistinių medžiagų apykaitai ir augalų augimui.
Naujasis ciklas po truputį įsisuka
Dr. Gabrielė Pšibišauskienė pasakojo, kad šiuo metu užbaigti sėti žieminiai rapsai, jiems dirva yra suskutama du kartus. Netrukus ateis ir žieminių kviečių eilė, čia dirva skutama du tris kartus, priklausomai nuo dirvožemio, aplinkos savybių.
„Prieš sėjant rapsus ir kviečius paprastai naudojami šiaudų skaidymo ir mikroorganizmų preparatai, juos galima purkšti ir su pirmaisiais herbicidais. Mikrobiologinius produktus geriausiai naudoti rudens sezonu iki užšalimo likus kokiam mėnesiui, kad spėtų atiduoti savo naudą. Mikroorganizmai neveikia po vienos ar dviejų dienų, pradeda veikti po penkių ar septynių. Tad kad pamatytume tą geresnį rezultatą savaitės praeina. Kviečių technologijai paskutinės dvi trys savaitės prieš žiemos užšalimą yra paskutinis tinkamas šių produktų panaudojimo terminas“, – sakė dr. G.Pšibišauskienė.
Renkantis rudeninius herbicidus mišinyje su mikrobiologiniais produktais galimi šie herbicidai: javams – „Elipris + Boxer“, „Eledura“, „Legacy Pro“, o rapsams – „Sultan“, „Butisan S“, „Butisan Star“.
