Domisi naujovėmis
„Prieš 15 metų nuvažiuodavai pas vyresnės kartos ūkininką, tai jis tavęs smalsiai klausosi: viskas jam įdomu, viskas nauja. Vakarietiška technika jam būdavo savaime naujovė. Kai susitinkame dabar, jau reikia pačiam klausytis ūkininko. Tai, kad technika valdoma iš palydovų, kad vis sudėtingesnė – jam nebedaro įspūdžio. Ūkininkai klausinėja: kas naujesnio? Prieš dvejus metus išleistame kalendoriuje buvo pavaizduotas traktoriaus koncepcinis modelis be kabinos, valdomas palydovu. Ir ką jūs manot? Ūkininkas šiemet man ir sako: „Norėčiau pirkti tokį traktorių. Gal jis jau gaminamas?“ – pasakoja bendrovės „Dotnuva Baltic“ Pasvalio filialo vadovas Arūnas Samulionis.
A. Samulionis šiame versle dirba jau septyniolikti metai. Tiek jis, tiek ir kiti žemės ūkio technika, fermų įranga ir sėklomis prekiaujančios bendrovės „Dotnuva Baltic“ Pasvalio filialo darbuotojai – liudininkai, kaip keitėsi ūkininkų požiūris į žemę, techniką ir verslą.
Anot filialo vadovo, vyresnių nei 60 metų ūkininkaujančių žmonių Lietuvoje šiandien – ne tiek jau ir daug. Vyresniosios ūkininkų kartos vaikams – po 40–50 metų, ir jie į savo laukus jau važiuoja su navigacinėmis sistemomis. Jaunesnioji ūkininkų karta įprato ir drąsiai naudojasi Europos Sąjungos paramų programomis žemės ūkiui.
95 proc. jaunųjų ūkininkų – su aukštuoju
Vyriausiems „Dotnuva Baltic“ Pasvalio filialo klientams – apie 75–80 metų, jauniausiam – 12–14 metų. Vienas tokių, dar nebaigęs vidurinės mokyklos, jau visu pajėgumu dirbo žemę su 280 AJ galingumo traktoriumi. Pradėjo dirbti laukuose dar neturėdamas teisės važinėti motoroleriu. Jis ne tik vairavo traktorių, bet ir gebėjo naudotis kompiuterinėmis sistemomis, palydovine navigacija.
„Nuo mažų dienų prie kompiuterio laiką leidusiam ūkininko vaikui nėra sudėtinga perprasti net ir labai sudėtingą kompiuterinę traktoriaus sistemą. Juolab, kad 95 proc. jaunųjų ūkininkų – baigę aukštuosius mokslus, likusieji – kolegijas“, – sako A. Samulionis.
Anot „Dotnuva Baltic“ filialo vadovo, tik vienetai šių dienų jaunųjų ūkininkų neturi jokio diplomo. Be to, visi žemdirbiai šiandien gauna teorinių žinių įvairiuose ūkininkams skirtuose seminaruose, kursuose.
„Jie yra profesionalai. Technikos pardavėjai mato, kaip ūkininkai iš savo lėšų investuoja į navigacines sistemas, nes įvertina ekonominę naudą: prieš keletą metų viena tokių traktoriams skirtų sistemų kainavo apie 11 tūkst. eurų. Tai atrodo daug, bet investuoti apsimoka. Daugelio metų patirtis ūkininkams leidžia tinkamai suskaičiuoti, kiek iš to laimės. Žino, kad bus našiau, greičiau, patogiau, ypač, jei bus tokie pat metai, kaip pernai“, – sako A. Samulionis.
Vis drąsiau skolinasi iš bankų
Anot bendrovės filialo vadovo, šiandien ūkininkai jau įpratę operuoti didelėmis pinigų sumomis, ilgalaikėmis investicijomis, naudojasi lizingo paslaugomis.
„Gal 10–20 tūkst. gali sumokėti ir savais pinigais, bet tiek kainuoja tik kokie nors kabinami padargai. Traktorių už savus pinigus perka ne daugiau kaip procentas visų ūkininkų. Didžioji dauguma turi bendrauti su bankais, prisiimti riziką. Traktoriai šiandien kainuoja 30–400 tūkst. eurų, kombainai 180–500 tūkst. eurų. Šių dienų ūkininkai investuoja šiuos pinigus, nes mato grąžą. Ir tai nėra pirkinys visam gyvenimui, kaip koks namas. Jeigu būtų parama, šią techniką reikėtų keisti kas penkerius metus. Mūsų stambieji ūkininkai tokią techniką perka dešimčiai metai, o smulkieji – ir ilgesniam laikui. Paskolas traktoriams ir kombainams dauguma jų įstengia apmokėti per penkerius metus“, – sako A. Samulionis.
Jis atkreipia dėmesį, kad ūkininkų požiūriai į investicijas gerokai pasikeitė. Kai prasidėjo europinės paramos, SAPARD programos, vyresnioji karta į šias programas žiūrėjo įtariai, naudojosi jomis vangiai. Jie sakė: nebūna sūrio už dyką, tad klausimas – kur pelėkautai. Jie netikėjo, kad pinigai jiems siūlomi negrąžintinai. Tad tik mažoji dalis naudojosi parama, o didžioji pirko techniką be paramos. O dabar ūkininkas dažniausiai sako: „Gal dar palauksiu, gal pavyks įsigyti su parama, gal tai leis turėti brangesnį daiktą.“
„Įvertinus didžiosios daugumos ūkininkų turtą, kiekvieną jų galėtum pavadinti milijonieriumi, bet, patikėkite, tokio paties dydžio yra ir jų paskolos banke“, – aiškina A. Samulionis. Tokią padėtį, anot jo, Pasvalio rajone iš dalies lemia ir stambiųjų perdirbėjų sukeltos žemės kainos, o juk ūkininkams svarbu plėstis, kad turėtų kur naudoti savo galingą techniką.
Kitaip tręšia bei ruošiasi sėjai
Jaunus ir vyresnius ūkininkus, jiems renkantis techniką, vis dažniau domina panašūs dalykai. Dar prieš dešimtį metų A. Samulionis abejodavo, ar tikslingai vyresnis ūkininkas renkasi kombaino kūlimo metu derlingumo žemėlapius piešiančią techniką – ar ją naudos, ar sugebės. Tačiau dabar tokia technika yra įprasta prekė. Pagal šiuos žemėlapius vėliau galima nustatyti tręštuvą ar purkštuvą. Jaunimui pirkti tokį tręštuvą ar purkštuvą – įprastas dalykas.
„Tai yra šių dienų Lietuvos žemės ūkio realybė, kuria jau nieko nebenustebinsi. Toks 10 tūkst. eurų tręštuvas sutaupo trąšoms skirtų išlaidų ir atsiperka per metus, o ūkininkai tai gerai žino“, – aiškina A. Samulionis.
Bendrovės Pasvalio filialo vadovas A. Samulionis atkreipia dėmesį, kad naujoji ūkininkų karta vis drąsiau ir daugiau perka sertifikuotų sėklų: „Kai 2003 metais pasistatėme sėklų ruošimo fabriką, pajėgų per metus paruošti 15 tūkst. tonų sertifikuotų sėklų, manėme, kad bus labai gerai, kad išnaudosime visą šį pajėgumą. Dabar esame šį fabriką modernizavę, gaminame 22 tūkst. tonų sėklų per metus – ir to neužtenka. Dar sėja neprasidėjo, o sėklų jau nebeturime.“
Laukia dar daugiau pokyčių
Bendrovės „Dotnuva Baltic“ Pasvalio filialo pardavimų vadybininkas Aidas Giedrikas tvirtina, kad pastaruoju metu techniką jų filiale atvyksta rinktis dažniausiai jaunesnioji ūkininkų karta. Anot jo, vis daugiau ūkininkų perka didesnę techniką, tad darbymečiu jiems nebereikia dirbti iki nakties – dienos darbą baigia 17–18 valandą ir netgi mato, kad ūkyje jiems nebereikia tiek darbininkų, kiek anksčiau.
„Jaunieji ūkininkai, pradedantys ūkininkauti kartu su tėvais ir perimantys iš jų ūkį, daug labiau domisi naujomis technologijomis. Gal žemę dirba ir panašiai, bet tręšia ir purškia jau kitaip – pasitelkia navigacines sistemas, taip pat technologijas, apskaičiuojančias, kiek kokių trąšų konkrečiam žemės plotui reikia. Neseniai pas mus atvyko tėvas su dukra, tai tėvo sprendimu pirko paprastesnį barstytuvą: esą pirma reikia kiemą susitvarkyti, išsipjauti pagrioviuose krūmus, o tik paskui galvoti apie navigacines sistemas. Jaunesniosios ir vyresniosios kartos požiūriai į techniką susikirto“, – sako daugiau kaip 10 metų su ūkininkais bendraujantis A. Giedrikas.
Anot bendrovės atstovo A. Giedriko, kol dar jaunoji karta neperėmė ūkio, jaunimas nelabai prieštarauja vyresniesiems, tačiau, akivaizdu, bus pokyčių, kai didžioji dalis ūkių atiteks jauniesiems.
