Apželdinti – tik ne mažesnį nei pusės hektaro plotą
Nauji miškai naudingi ne tik sprendžiant aplinkosaugos problemas ar gerinant šalies kraštovaizdį. Pasinaudojus pagal KPP teikiama parama ūkininkai gali gauti vertę iš nederlingos ar jiems nereikalingos žemės. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) vyriausiojo specialisto Donato Kačino teigimu, miškų veisimas taip pat įvairina ir kaimo gyventojų veiklą.
Norintys gauti paramą ūkininkai, paraiškas gali teikti pagal dvi KPP priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ bei „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.
Paramą pagal pirmąją priemonę gali gauti tie ūkininkai, kurie mišką siekia įveisti žemės ūkio produkcijos gamybai naudojamoje žemėje. Pagal nustatytus reikalavimus, šis žemės plotas turi būti deklaruotas tiesioginėms išmokoms gauti 2 metus iki paraiškos pateikimo bei būti tinkamas apželdinti aplinkosaugos tikslams. Pagal antrąją priemonę paraiškos gali būti teikiamos tada, jei norima mišką įveisti ne žemės ūkio paskirties ar apleistoje žemės ūkio paskirties žemėje. Ši priemonė populiaresnė už pirmąją, nes pasinaudojus pagal ją teikiama parama galima gauti naudą iš anksčiau jos neteikusių plotų – dykynių, apleistų ar nederlingų vietų.
Teikiant paraiškas pagal vieną iš miško įveisimui skirtų priemonių, svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog mišku apželdinti galima tik ne mažesnį nei pusės hektaro plotą, išskyrus tuos atvejus, kai veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku.
Reikia gauti leidimą miškui veisti
Pasak NMA specialisto D. Kačino, nusprendus žemę apsodinti mišku, pirmiausia derėtų nuvykti į rajono žemėtvarkos skyrių ir išsiaiškinti, ar galima gauti leidimą miškui toje teritorijoje įveisti. Gavus šį leidimą, turi būti parengtas Miško želdinimo ir žėlimo projektas. Parengus projektą, galima teikti paraišką NMA teritoriniam paramos administravimo poskyriui pagal valdos registravimo adresą. Šiais metais paraiškos buvo renkamos pavasarį iki balandžio 29 d. Miškas turi būti įveisiamas per 3 miško želdinimo sezonus, skaičiuojant nuo paraiškos pateikimo laiko.
Kai miškas įveisiamas, ūkininkas turi kreiptis į Regiono aplinkos apsaugos departamentą, kad specialistai galėtų įvertinti miško želdinimo kokybę ir išduotų pažymą apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą. Ši pažyma turi būti teikiama NMA. Į Regiono aplinkos apsaugos departamentą reikia kreiptis ir pirmaisiais bei trečiaisiais metais po miško įveisimo (jei miškas įveistas pavasarį) arba antrais ketvirtais metais po miško įveisimo (jei miškas įveistas rudenį). Tuomet departamento specialistai gali atlikti miško želdinių ir žėlinių apskaitą.
Reikia atsižvelgti į dirvožemio sudėtį
Pagal KPP miškininkystės priemones gaunamos paramos dydį lemia tai, ar pasirinkti plotai yra palankūs ūkininkauti. Jei vietovė ūkininkavimui yra palanki, paramos gavėjui kompensuojama 70 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų, jei sąlygos – mažiau palankios, kompensacijos dydis siekia 80 proc.
Išmokos priklauso ir nuo sodinamų medžių rūšies. Didžiausia parama teikiama tiems gyventojams, kurių plotuose sodinama daugiau kietųjų lapuočių medžių rūšių ar liepos želdinių. Visgi, norėdami sklypą apželdinti tam tikromis medžių rūšimis, paraiškos teikėjai turėtų atsižvelgti į dirvožemio sudėtį. Geriausia plotą apželdinti tais medžiais ar krūmais, kuriems sąlygos augti toje vietoje yra tinkamiausios. Priešingu atveju, sodinukai gali neprigyti ir žūti, o paramos gavėjui teks grąžinti jam skiriamas lėšas.
Pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ Trakų rajone mišką įveisęs Feliksas Stankevič pasakojo, jog rinkdamasis medžių rūšis kliovėsi specialistų patarimais. Pušis, beržus ir klevus savo žemėje pasodinęs vyriškis pasakojo, jog miškininkų teigimu šios rūšys buvo tinkamiausios sklype esančiam dirvožemiui. Specialistai jam taip pat padėjo parengti ir Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
F. Stankevič pasakojo, jog rengdamas dokumentus su jokiais sunkumais nesusidūrė ir savo sprendimu sklype įveisti mišką esąs patenkintas. Žemės ūkio darbais nebenorintis užsiimti vyriškis mano, jog išaugęs miškas turės išliekamąją vertę. „Noriu ką nors palikti ateities kartoms“, – sakė F. Stankevič.
 |
