UAB „Agrospelta“ direktoriAus Augustino Pukio teigimu, vėluojanti javapjūtė lėmė, kad beveik visos pagrindinės Lietuvoje auginamos kultūros supirkimo punktus pasiekė vienu metu. Vis dėlto pirmuoju derliumi pakrautas laivas išplaukė praėjus 10 dienų nuo javapjūtės pradžios.
„Pagal pristatomo derliaus parametrus galima tikėtis, jog grūdų kokybė šiemet bus geresnė nei pernai. Vyrauja antros, trečios bei ekstra klasės grūdai, tuo metu pernai pusė prikultų kviečių buvo pašariniai. Ar tai reiškia ir aukštesnes supirkimo kainas, šiuo metu dar sunku pasakyti, kol nėra aiškus pasaulinis kviečių kokybės balansas. Tačiau didelis grūdų kiekis, kuliamas kituose regionuose, jau dabar pradėjo daryti dideli spaudimą grūdų kainoms“, – teigia AB „Kauno Grūdai“ generalinis direktorius Tautvydas Barštys. Jo vadovaujama bendrovė kasmet iš ūkininkų superka apie 600 tūkst. t grūdų, iš jų daugiau nei 50 proc. yra eksportuojama.
Kiek didesnę grėsmę kelia prognozuojamas rekordinis derlius Rusijoje bei sustiprėjęs euro kursas dolerio atžvilgiu.
„Vasaros pradžioje gana atsargiai prognozavome būsimą derlių, bet pirmieji rezultatai lūkesčius pranoko ir panašu, kad šiemet galime tikėtis jeigu ne rekordinio, tai bent jau artimo jam derliaus, – teigia UAB „Agrospelta“ vadovas Augustinas Pukys. – Tiesa, kiek didesnę grėsmę kelia prognozuojamas rekordinis derlius Rusijoje bei sustiprėjęs euro kursas dolerio atžvilgiu. Tai verčia ieškoti papildomų pranašumų siekiant išlikti konkurencingiems eksporto rinkose ir neleidžia kilti derliaus supirkimo kainoms.“
Nepaisant to, šį sezoną „Agrospelta“ planuoja padidinti grūdų supirkimo ir eksporto apimtis, kurios turėtų siekti 450–500 tūkst. t.
Pagrindinėmis lietuviškų grūdų eksporto rinkomis turėtų išlikti Saudo Arabija, Turkija, taip pat nuo sausros nukentėjusi Ispanija, Vakarų ir Pietų Afrikos šalys.
2016 m. Lietuvoje buvo prikulta 5,7 mln. grūdų, iš jų 2,8 mln. buvo eksportuota laivais per Klaipėdos uostą.
