Nauji standartai siejami su išmokomis
9 GAAB standartai, numatyti Strateginio plano paramos sąlygose, skirti klimato kaitos švelninimo užtikrinimui ir prisitaikymui prie jos (GAAB1, GAAB2, GAAB3), vandens išteklių būklės apsaugai (GAAB4), dirvožemio apsaugai ir jo būklės gerinimui (GAAB5, GAAB6, GAAB7) bei biologinės įvairovės apsaugai.
Pasak Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresniojo patarėjo Tado Švilpausko, dauguma GAAB standartų buvo ir praėjusiame paramos laikotarpyje, bet naujajame jiems suteikta daugiau galių ir jie tampa vienu iš svarbiausių paramos teikimo elementų. Naujieji GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams ir už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos.
Naujieji GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams ir už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos.
2023–2027 m. šalies ūkiams numatyta skirti daugiau nei 3012 mln. Eurų, iš kurių daugiau kaip 1135 mln. eurų bus skirta bazinėms tiesioginėms išmokos, skirtoms visų ūkių pajamų lygiui išlaikyti. Bazinė tiesioginė išmoka Strateginiame plane numatyta apie 80 Eur/ha.
Nesilaikantiems GAAB standartų ši išmoka gali smarkiai sumažėti. Kaip bazinės tiesioginės išmokos sumą paveiks vieno ar kito standarto nesilaikymas, informuos ŽŪM.
GAAB1 skiriamas dėmesys daugiamečių pievų apsaugai
Daugiametė pieva – užsėtas daugiametėmis žolėmis arba natūralus žemės plotas gyvuliams ganyti, žolei ar žolės produkcijai gauti. Visi daugiametės pievos žoliniai augalai, tradiciškai aptinkami natūraliose ganyklose, arba paprastai įmaišomi į ganyklų ar pievų sėklų mišinius, kurie skirti pašarų gamybai. Pieva tampa daugiamete tuomet, kai per penkerius metus nė karto nebuvo suarta ir nedalyvavo sėjomainoje.
Mažinant klimato kaitą daugiametėms pievoms tenka svarbus vaidmuo. Jos absorbuoja anglies dioksidą, neleidžia reikšmingai sumažėti dirvožemio organinės anglies kiekiui. Mažėjant daugiamečių pievų plotams ir plečiantis ariamoms žemėms, auga ŠESD emisija, dėl didesnio mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo neigiamai veikiama vandens telkinių būklė, intensyvėja dirvožemio erozija.
Įsipareigojimas nemažinti daugiamečių pievų daugiau nei 5 proc.
Siekdama užkirsti kelią aplinkai neigiamiems procesams, kuriuos sukelia daugiamečių pievų mažėjimas, Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės narės, yra įsipareigojusi nemažinti daugiamečių pievų daugiau nei 5 proc., palyginti su 2018 m.
Strateginiame plane nurodoma, jog einamaisiais metais daugiamečių pievų plotui Lietuvoje sumažėjus daugiau nei leidžiama, jas teks atkurti. Atkurti reikės tame pačiame ar kitame plote tą daugiamečių pievų dalį, kuri buvo pakeista į žemės ūkio paskirties žemę.
Tado Švilpausko teigimu, norėdama apsaugoti šalies ūkininkus nuo priverstinio pievų atstatymo, Žemės ūkio ministerija vis dar tęsia derybas su Europos Komisija dėl referencinio daugiamečių pievų santykio ir jo apskaičiavimo. Nepaisant to, kad tęsiamos derybos ES lygmeniu, vyksta ir pasirengimas reikalavimų įgyvendinimui, nes suvokiama, kad daugiametės pievos labai svarbios švelninant klimato kaitą.
