Nuo šių metų lapkričio mėn. naftos perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ pradėjo didmeninę prekybą dyzelinu, kurio sudėtyje naudojamas pagal HVO technologiją pagamintas biologinis priedas. Iki šiol „Orlen Lietuva“ dyzeline naudojo biodegalus pagamintus iš riebiųjų rūgščių metilo esterio (RRME), pagamintus iš vietinio rapsų aliejaus. HVO biodegalai Lietuvoje nėra gaminami, o importuojami iš užsienio valstybių, rašoma pranešime.
Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidento Aušrio Macijausko, didelę dalį Lietuvoje išauginamų rapsų superka vietinės biodegalų gamybos įmonės, todėl „Orlen Lietuva“ sprendimas atsisakyti lietuviškos produkcijos – pavojaus signalas visam Lietuvos žemės ūkiui. Lietuvos žemės ūkio sektoriaus organizacijos planuoja artimiausiu metu kreiptis į „Orlen Lietuva“ su prašymu paaiškinti susidariusią situaciją biodegalų sektoriuje.
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos skaičiavimais, jei šaltuoju metų laiku (nuo lapkričio mėn. vidurio iki kovo mėn. vidurio) „Orlen Lietuva“ nepirks lietuviškų RRME biodegalų, per šį laikotarpį iš ūkininkų nebus nupirkta 120 tūkst. tonų rapsų, kurių rinkos vertė siekia daugiau nei 48 mln. eurų (esant 400 eurų/t kainai). Jei naftos perdirbimo gamykla nuspręstų nepirkti RRME biodegalų nepirkti visus metus, tai negautos ūkininkų pajamos siektų daugiau nei 144 mln. eurų.
„Lietuvos žemės ūkis jau dabar atsidūręs nepavydėtinoje situacijoje, nes ūkininkai privalo įgyvendinti itin griežtus ir dažnai nepamatuotus aplinkosaugos reikalavimus, su Vakarų Europos ūkiais negalime konkuruoti dėl mažesnių tiesioginių išmokų dydžių, o kur dar siūlymai didinti akcizus dyzeliniam kurui. Kiekvienas uždirbtas euras yra svarbus, todėl su nerimu žiūrime į situaciją rapsų rinkoje, kai vietinę produkciją išstumia pigus importas iš Azijos valstybių“ – teigė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos prezidentas A.Macijauskas.
„Orlen Lietuva“ nepatikslina iš kokių žaliavų pagamintus HVO importuoja, tačiau kyla pagrįstų įtarimų, kad ši žaliava gali būti palmių aliejus arba iš palmių aliejaus gaminamas šalutinis produktas (PFAD).
Palmių aliejaus naudojimas biodegaluose vertinamas kontraversiškai, nes dėl didelės šio aliejaus paklausos naikinami tropiniai miškai Pietryčių Azijoje, kyla išnykimo grėsmė gyvūnų rūšims, vergiškam darbui išnaudojami vietiniai gyventojai.
Europos Sąjunga nuo 2030 metų ketina visiškai uždrausti palmių aliejų degaluose, bet atogrąžų miškų naikinimas yra toks spartus, kad per dešimtmetį atogrąžų miškų masyvai gali būti visiškai sunaikinti. Prancūzija jau apribojo palmių aliejaus naudojimą degaluose, tokį sprendimą taip pat svarsto ir Italija, Vokietija, Danija.
Kiekvienas uždirbtas euras yra svarbus, todėl su nerimu žiūrime į situaciją rapsų rinkoje, kai vietinę produkciją išstumia pigus importas iš Azijos valstybių.
Lietuvoje šiuo metu plačiai diskutuojama dėl palmių aliejaus naudojimo degaluose. Iki šiol biodegalai su palmių aliejumi ir jo šalutiniai produktai sudarė apie 20 proc. visos biodegalų rinkos ir juos importavo degalinių tinklas „Neste Lietuva“. Tačiau „Orlen Lietuva“ pakeitus biodegalų žaliavą, palmių aliejus ir PFAD Lietuvoje tampa dominuojančia biodegalų rūšimi, teigiama pranešime.
„Rapsai yra vienas vertingiausių sėjomaininių augalų, ši kultūra auginama tvariai ir laikantis griežtų aplinkosauginių reikalavimų. Tačiau užuot skatinę pridėtinės ekonominės vertės, darbo vietų kūrimą ir mokesčių mokėjimą Lietuvoje, biodegalams renkamės importinę žaliavą, kurios gamyba daro didelę žalą klimato kaitai, bioįvairovei“, – stebėjosi A.Macijauskas.
