Baltyminių augalų sektoriui parama skiriama siekiant palaikyti baltyminius augalus bei jų mišinius auginančių ūkių veiklos tęstinumą, esamą gamybos lygį ir jo potencialą bei prisidėti prie šių kultūrų augintojų konkurencingumo didinimo.
Kaip teigiama Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginiame plane), Lietuvoje 2022 m. deklaruoti baltyminių augalų bei jų mišinių (neskaitant mišinių, kuriuose baltyminiai žoliniai augalai yra vyraujantys) plotai sudarė 7 proc. visų deklaruotų plotų.
Strateginiame plane taip pat akcentuojama, kad baltyminių augalų auginimas, kaip ūkio ariamos žemės sėjomainos sistemos dalis, užtikrina labiau subalansuotų maistinių medžiagų išsaugojimą dirvožemyje, mažina dirvožemio rūgštėjimą, didina pasėlių atsparumą ligoms, gerina dirvožemio struktūrą, leidžia sumažinti herbicidų naudojimą. Moksliškai įrodyta, kad baltyminių augalų įtraukimas į sėjomainos sistemą bent kartą per ketverius metus turi reikšmingos įtakos CO2 emisijų ir ozono susidarymo mažinimui, taigi gali teigiamai paveikti šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimą atmosferoje.
Sektoriui numatyta susietoji parama
Siekiant užtikrinti pakankamą baltyminių augalų auginimą Lietuvoje, baltyminių augalų bei jų mišinių augintojams numatyta skirta 2,255 proc. visų tiesioginėms išmokoms (arba 15 proc. visų susietajai paramai) skirtų finansinių asignavimų.
Planuojamas išmokos dydis už hektarą kitąmet siektų 53,2 Eur, vėliau didėtų, kol 2027 m. pasiektų 55,6 Eur. Faktinis išmokos dydis priklausys nuo deklaruoto šiai paramos schemai ploto ir maksimaliai galės siekti iki 70 Eur/ha.
Paramos galės kreiptis visus reikalavimus reikalingus bazinėms tiesioginėms išmokoms gauti atitinkantys fiziniai ir juridiniai asmenys. Parama bus mokama pareiškėjams, deklaruojantiems ne mažesnį kaip 0,5 ha plotą, apsodintą azotą kaupiančiais augalais – žirniais, pupomis (kai žirniai ir (ar) pupos auginami kaip baltyminiai augalai), lubinais, liucernomis, dobilais, vikiais, gargždeniais, seradėlėmis, esparcetais, barkūnais, ožiarūčiais, lęšiais, avinžirniais, pelėžirniais ir (ar) jų mišiniais, kuriuose azotą kaupiantys augalai yra vyraujantys, t. y. kuriuose šių augalų lauke yra daugiau nei 50 proc., neįskaičiuojant baltyminių augalų mišinių su azoto nekaupiančiais žoliniais augalais, ploto.
Baltyminių augalų įtraukimas į sėjomainos sistemą bent kartą per ketverius metus turi reikšmingos įtakos CO2 emisijų ir ozono susidarymo mažinimui.
Ekspertų vertinimu, baltyminių augalų augintojų sektoriui skiriamos išmokos turėtų sumažinti pajamų skirtumus lyginant su kitais sektoriais, užtikrintų šia veikla užsiimančių ūkių ekonominį tvarumą, padidintų baltyminių augalų sektoriaus patrauklumą, išlaikant ūkius šioje veikloje.
Siekiant gauti susietąją paramą, kaip ir kitas tiesiogines išmokas, bus būtina laikytis geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų (GAAB) ir valdymo reikalavimų.
Parama dalyvaujantiems ekoschemose
Naujojo paramos laikotarpiu yra galimybė ūkininkams pasididinti bazines tiesiogines išmokas dalyvaujant Strateginiame plane numatytose ir savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose sistemose (ekoschemose). Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus viršijančių Valdymo reikalavimų ir GAAB standartų laikymąsi. Taip pat reikės laikytis atitinkamų minimaliųjų trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimų.
Baltyminius augalus ir jų mišinius auginantys ūkiai gali pretenduoti į papildomas kompensacines išmokas pagal intervencinių priemonių rūšį „Klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos“ (vadinamosios ekoschemos). Baltyminių augalų augintojams aktuali kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“. Parama pagal šią eksochemą galės būti skiriama veikloms: „Augalų kaita“, „Tarpiniai pasėliai“ ir „Sertifikuotos sėklos naudojimas“.
Veikla „Augalų kaita“ yra skirta dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti. Pasirinkęs įgyvendinti šią priemonę ūkininkaujantis asmuo turės įsipareigoti kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas. Už šios veiklos įgyvendinimą pareiškėjui bus mokama po 57 Eur/ha išmoka kasmet per visą įsipareigojimo laikotarpį. Plotas, už kurį bus mokama išmoka, turės būti ne mažesnis kaip 1 ha.
Veikla „Tarpiniai pasėliai“ skatinama auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus. Pasirinkus tarpinius pasėlius per žiemą, atitinkamus augalus ar jų mišinius reikės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d. Šiai veiklai tinka ir įsėlis, kai tarpiniai augalai įsėjami per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikomi ne mažiau kaip 8 sav. po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo. Taip pat galima rinktis ir posėlį, kuris pasėjamas iki rugpjūčio 15 d.
Pasirinkus šias veiklas negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų, taip pat šių augalų neleidžiama naudoti pašarams ir nuimti jų derliaus. Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų: tarpiniai pasėliai per žiemą, įsėlis arba posėlis. Numatyta išmoka pagal šią veiklą – 139 Eur/ha, o išmokos gavėjo įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ skirta skatinti ūkiuose naudoti kokybišką sėklą bei mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą ir aplinkos taršą. Tinkamas plotas išmokai gauti turės būti ne mažesnis kaip 0,5 ha. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, nebus galima naudoti sėklos gamybai. Numatyta išmoka pagal šią veiklą – 16 Eur/ha, o išmokos gavėjo įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Baltyminius augalus sėjantys tiesiogine sėja ar naudojantys kitas nearimines technologas galės rinktis veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“, išmoka – 66 Eur/ha. Mažiausias šiai veiklai skiriamas plotas – 1 ha. Įsipareigojimų laikotarpis – 1 metai.
Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos).
Galimybės gauti paramą pagal priemones kaimo plėtrai
Baltyminis augalus auginantys ūkininkai be susietosios paramos ir išmokų pagal dalyvavimą ekoschemose gali gauti papildomą paramą pagal kaimo plėtros intervencines priemones. Baltyminių augalų augintojai galės įgyvendinti projektus, finansuojamus pagal investicines paramos verslui priemones: „Labai smulkių ūkių plėtra“, „Smulkių – vidutinių ūkių plėtra“, „Investicijos į žemės ūkio valdas“, „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.
Baltyminių augalų sektoriaus atstovai taip pat skatinami taikyti rizikos valdymo priemones. Jie gali kreiptis paramos pagal intervencines priemones „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ ir „Savitarpio pagalbos fondai“.
Baltyminių augalų augintojai tai pat gali dalyvauti mokymuose, gauti individualizuotas konsultacijas, dalyvauti Europos inovacijų partnerystės veiklos grupių projektuose bei įgyvendinti parodomuosius projektus.
