Paramos gavėjams išmokėta 69 mln. 802 tūkst. eurų. Likusi dalis paramos bus išmokėta dar iki 2023 m. pabaigos ir 2024 m. Investavusios lėšas akvakultūros ir žvejybos įmonės pasiekė teigiamų pokyčių.
Priekrantės žvejai aktyviai (daugiau nei 35 įmonėms jau iš viso išmokėta beveik 1 mln. eurų kompensacijų ir dar numatoma iki 0,3 mln. Eur išmokėti už 2022-2023 m.) naudojosi priemone „Jūrų biologinės įvairovės išsaugojimas ir atkūrimas. Laimikiui žinduolių ir paukščių padarytos žalos kompensavimo sistemos“, kuri buvo teikiama ruonių daromai žalai kompensuoti.
Nuo 2019 m. Baltijos jūroje galiojo menkių žvejybą draudžiančios priemonės, todėl kai kurios Baltijos jūros ir priekrantės žvejybos įmonės laikinai sustabdė savo žvejybos veiklas. Siekiant išlaikyti jų ekonominį gyvybingumą, pagal priemonę „Laikinas žvejybos veiklos nutraukimas“ pradėtos mokėti kompensacijos nuo šio draudimo nukentėjusioms žvejybos įmonėms: 10 Baltijos jūros žvejybos įmonių išmokėta daugiau nei 1,6 milijono eurų, o 23 Baltijos jūros priekrantės žvejybos įmonėms – 350 tūkst. eurų. Kompensacijos išmokėtos ir šių įmonių darbuotojams.
Nuo 2020 m. uždraudus menkių žvejybą, Baltijos jūros laivams nuo 10 metrų ilgio, žvejojusiems menkę, buvo sudarytos galimybės pasitraukti iš žvejybos veiklos visam laikui su parama. Šia galimybe pasinaudojo trys Baltijos jūros žvejybos laivai (jų savininkams išmokėta iš viso daugiau nei 1,2 mln. eurų). Kompensuojant laikiną žvejybos veiklos nutraukimą dėl COVID-19 ligos, 23 žvejybos įmonėms išmokėta per 0,151 mln. eurų kompensacijų.
Tačiau žvejai buvo aktyvūs ne tik kompensacinėse priemonėse.
Tačiau žvejai buvo aktyvūs ne tik kompensacinėse priemonėse. Pagal priemonę „Žvejybos poveikio jūrų aplinkai mažinimas ir žvejybos pritaikymas gyvūnų apsaugai“ parama teikiama investicijoms į atrankesnius žvejybos įrankius. Pagal šią priemonę jau 16 priekrantės žvejybos įmonių (iš jų 13 patenka tarp 20 daugiausia žuvų sugaunančių priekrantės žvejybos įmonių) ir 11 Kuršių marių žvejybos įmonių skirta per 673 tūkst. Eur paramos (35 projektams įgyvendinti).
Pagal priemonę „Pridėtinė vertė, produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos panaudojimas“ parama teikiama norint investuoti į savo sužvejoto laimikio pridėtinės vertės kūrimą (pvz., perdirbimą, pirminį pardavimą), taip pat remiamos investicijos, skirtos pagerinti ar išlaikyti sužvejoto laimikio kokybę. Pagal šią priemonę beveik 1,8 mln. eurų paramos skirta 26 priekrantės ir Kuršių marių žvejybos įmonėms (48 projektams įgyvendinti).
Žvejams ne mažiau svarbi ir tinkama laimikio iškrovimo vietų infrastruktūra. Gerasis tokių projektų pavyzdys – priekrantės žvejybos infrastruktūros sukūrimas Šventosios uoste. Projektui pagal priemonę „Žvejybos uostai, iškrovimo vietos, aukcionų patalpos ir priedangos. Investicijos į žvejybos uostų ir aukcionų patalpų infrastruktūros arba iškrovimo vietų ir priedangų gerinimą“ skirta beveik 1,7 mln. eurų paramos.
Projekto įgyvendinimo metu Šventosios uoste buvo sutvarkyta ir pailginta krantinė, įrengtas slipas, padedantis žvejams lengviau nuleisti į vandenį savo valtis, taip pat gervė, skirta iškrauti sugautą laimikį, žvejybos įrangą, valtis. Pastatytas ir žvejų valtims bei žvejybos įrangai laikyti reikalingas pastatas, įrengtas privažiavimas prie jo.
Šiuo paramos teikimo laikotarpiu toliau buvo aktyviai investuojama į Lietuvos akvakultūros sektorių. Pagal „Produktyvios investicijos į akvakultūrą“ priemonę ir jos veikos sritis, 6,8 mln. eurų skirta 41 projektui įgyvendinti: 17 iš jų – modernizuojami tvenkinių akvakultūros ūkiai, 24 – numatoma plėsti gamybą uždarose akvakultūros sistemose. Įgyvendinus projektus, numatoma papildomai užauginti 780 tonų upėtakių, per 1400 tonų afrikinių šamų, per 30 tonų tilapijų, taip pat planuojama auginti eršketus, krevetes, vėžius ir žuvų mailių – tai gerokai daugiau, nei ankstesniais finansavimo laikotarpiais.
Veiksmų programoje buvo suplanuota akvakultūros gamybą padidinti bent 1 485 tonų per metus. Projektams, kuriuose numatoma pradėti gaminti ar padidinti gamybą ne mažiau kaip 250 tonų per metus, galėjo būti skirta parama iki 2 mln. Eur. Tokiu būdu siekiama užtikrinti pakankamą šviežios žuvies pasiūlą bei skatinti ekonomiškai naudingą kokybiškų žuvininkystės produktų gamybą.
Veiksmų programos įgyvendinimo laikotarpiu paramą investicijoms į žuvininkystės produktų perdirbimą galėjo gauti tik vidutinės, mažos ir labai mažos įmonės, o prioritetas buvo teikiamas savo produkciją perdirbti ketinančioms akvakultūros įmonėms. Pagal priemonę „Žvejybos ir akvakultūros produktų perdirbimas“, įskaitant supaprastinta tvarka, per 6 mln. eurų paramos skirta 18 įmonių (23 projektams įgyvendinti), iš kurių 12 užsiima akvakultūros gamyba.
Žvejybos ir akvakultūros sektorius patyrė nuostolių ir dėl Rusijos karo Ukrainoje. Pagal priemonę „Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą neigiamo poveikio mažinimas“ 3,9 mln. eurų jau išmokėta žvejybos ir akvakultūros įmonėms už 2022 m. ir 2023 m. I pusmetį. 2024 m. dar numatoma išmokėti kompensacijas už 2023 m. II pusmetį.
