„Įtvirtinus tokį draudimą, dėl sumažėjusių žalio pieno įsigijimo alternatyvų galėtų padidėti superkamo pieno kaina, o tai neigiamai paveiktų vartotojus. Tokios nuostatos projekte atsisakius, kiti siūlomi ribojimai (kainų reguliavimas pagal pardavėjų grupes, reikalavimas pagrįsti žalio pieno kainos sumažinimą), gali būti žalingi Lietuvos pieno gamintojams, kadangi kitose valstybėse, kuriose panašūs ribojimai netaikomi, pieną įsigyti bus paprasčiau“, – aiškino ji.
Be to, projekte siūlomas reikalavimas taikyti vienodas kainas panašų kiekį parduodantiems pieno gamintojams gali lemti, kad bus apribotos galimybės derėtis ir atsižvelgti į kitus kainai įtaką darančius faktorius, tokius kaip atsiskaitymo sąlygos, pieno pristatymo sąlygos, pieno tiekėjo „lojalumas” ir kt. Šie ribojimai laisvai nustatyti kainas gali kenkti konkurencijai ir efektyvumui.
Tokios nuostatos projekte atsisakius, kiti siūlomi ribojimai (kainų reguliavimas pagal pardavėjų grupes, reikalavimas pagrįsti žalio pieno kainos sumažinimą), gali būti žalingi Lietuvos pieno gamintojams, kadangi kitose valstybėse, kuriose panašūs ribojimai netaikomi, pieną įsigyti bus paprasčiau“, – aiškino ji.
V.Baltraitienė taip pat siūlo įpareigoti pieno supirkėjus kiekvieną kartą, mažinant kainas daugiau nei trimis procentais, dėl to pasiaiškinti Konkurencijos tarybai.
„Konkurencijos tarybos nuomone, reikalavimas pagrįsti superkamo pieno kainos mažinimą yra kainų reguliavimo priemonė (ūkio subjektai negali spręsti dėl kainų savo nuožiūra), kuri riboja konkurenciją. Be to, šis reikalavimas labai abstraktus ir sunkiai įgyvendinamas. Nėra numatyta jokių kriterijų, kas galėtų būti laikoma tinkamu kainos mažinimo pagrindimu. Be to, projekte nėra jokių ribojimų, kaip dažnai galėtų būti atliekamas kainos mažinimas, nesiekiantis projekte numatytos 3 proc. ribos. Taigi, abejotina, kad toks reglamentavimas atneštų realios naudos pieno gamintojams“, – aiškino J.Ivanauskienė.
Be to, pabrėžė ji, Konkurencijos taryba nėra kainų reguliavimo institucija: „Todėl tokia funkcija, mūsų nuomone, neatitinka institucijos paskirties. Be abejo, tai būtų ir nepaprastai didelis papildomas darbo krūvis, o tai reikštų, kad Konkurencijos taryba negalėtų tinkamai vykdyti tiesiogiai jai priskirtų Konkurencijos įstatymo priežiūros funkcijų.“
Konkurencijos taryba taip pat atkreipė dėmesį, kad problemų pieno sektoriuje kyla ir kitose valstybėse, jas siūloma spręsti ir europiniu lygiu. Viena iš siūlomų priemonių yra ūkininkų kooperacijos skatinimas, taip sudarant atsveriamąją galią pieno supirkėjams.
„Mūsų nuomone, turėtų būti ieškoma būtent panašaus pobūdžio priemonių, kurios galėtų duoti teigiamą ilgalaikį efektą ir užtikrintų pieno gamintojų konkurencingumą“, – sakė J.Ivanauskienė.
„Nereikia visų šunų ant embargo karti“
„ Kažkiek yra ir krizės, bet tuo yra naudojamasi. Niekas tarp mūsų nesikišo, žaliavų tiekėjai esame silpna grandis. Lietuvoje tėra 4 žaidėjai, susitarimai vyksta. Mes gi jaučiame, kad tarp jų vyksta susitarimai. Konkurencijos taryba neįrodo, jiems per sunku, bet mes tą jaučiame. Jie gal ir galėtų nemažinti, bet jeigu konkurentas sumažina, tai kodėl kitas perdirbėjas turėtų mokėti daugiau. Čia pletkų lygy, bet tie pletkai iš gyvenimo“, – sakė A.Mankevičius.
Pasak jo, jeigu embargas bus pratęstas, o V.Baltraitienės siūlomas įstatymas – nepriimtas, pieno sektoriaus laukia liūdna ateitis.
Tačiau Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Žilvinas Augustinavičius netiki, kad įstatymas galėtų kažkaip reikšmingai prisidėti prie pieno sektoriaus problemų sprendimo.
Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip toks dalykas galėtų veikti. Manau, kad pieno perdirbėjai tuoj pradės kviestis teisininkus, skųstis ir, manau, kad jie tikrai užprotestuos tokių įstatymų priėmimą, – sakė Ž.Augustinavičius.
„Nežinau, ar čia tikrai būtų tas vaistas. Vaistas būtų gal tuomet, jeigu pradėtų veikti kooperatinė ūkininkų bendrovė, kuri pati tą pieną perdirbtų ir galėtų pati tas kainas reguliuoti. Atsiradus nepriklausomam rinkos žaidėjui, tai būtų geriausias vaistas nuo problemų“, – 15min.lt sakė Ž.Augustinavičius.
Jis netiki, kad V.Baltraitienės teikiamam įstatymui bus pritarta.
„Aš tiesiog neįsivaizduoju, kaip toks dalykas galėtų veikti. Manau, kad pieno perdirbėjai tuoj pradės kviestis teisininkus, skųstis ir, manau, kad jie tikrai užprotestuos tokių įstatymų priėmimą“, – sakė Ž.Augustinavičius.
Jis pabrėžė, kad embargu yra piktnaudžiajama – tai toli gražu yra ne vienintelė pieno sektoriaus problema.
„Ūkiai nyksta, gyvulininkystė nyksta ir dėl tų kiaulių reikalų. (...) Aš nebūčiau linkęs karti visų šunų ant embargo. Tai buvo pretekstas dar kartą kainas numušti“, – kalbėjo ūkininkas.
