Šiemet minėtąją dieną pagrindinis dėmesys skiriamas migracijai, kaimo plėtrai ir apsirūpinimui maistu. Šia proga Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijoje lankėsi popiežius, kuris akcentavo ne teorinių planų kūrimą, o realų bado ir nevisavertės mitybos problemų sprendimą.
Nors pasaulyje maisto trūksta net 800 mln. žmonių, gyvenančių kaimuose, dažnam iš mūsų tai atrodo tolima problema. Juk, pasakysite, ir patiems netrūksta rūpesčių – skęsta ne tik gatvės, bet ir laukai su nenukultais grūdais, daržovės traukiamos iš balų, o kur dar maisto kainos? Kas mums tie migrantai, nuvaryti nuo savo žemių dėl sausrų, potvynių ar karinių konfliktų? Turime ir savų migrantų vos ne kiekvienoje šeimoje. Tačiau šalis, kuri užaugina triskart daugiau grūdų ir mėsos nei pati gali suvalgyti, turėtų mąstyti plačiau. Jei tikėtume prognozėmis, po mažiau nei dešimtmečio pasaulyje gyvens nebe 7, o 8 milijardai žmonių, o iki 2050 m. šis skaičius viršys 9 milijardus. Įvertinus ir ekonominį augimą, metinis maisto ir naminių gyvūnų pašarų poreikis pasaulyje išaugs trečdaliu – nuo 2,1 mlrd. t šiemet iki 3 mlrd. t po kelių dešimtmečių.
Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija šiemet akcentuoja migracijos iš gimtųjų šalių, o taip iš kaimų į miestus, problemą. Iš savo gimtųjų vietų maisto stygiaus išginti žemdirbiai ieško galimybių įsitvirtinti kitose šalyse arba laukia geresnių laikų pabėgėlių stovyklose.
Lietuvoje kaimo sodybos taip pat tuštėja. Ilgalaikėje perspektyvoje mums labai svarbus gyvybingas kaimas, kuris būtų pasirengęs patenkinti augančią pasaulinę maisto paklausą. Geriamasis vanduo ir maistas pasaulyje taps savotiška kompensacija už tai, kad neturime naftos, dujų ar aukso. Tačiau kiek pajamų atneš kiekvienas mūsų žemių hektaras, priklausys ir nuo mūsų sumanumo. Šiandien pagal grūdų eksportą esame penkti Europos Sąjungoje. Ar tikrai reikia tuo džiaugtis? Juk tai - išvežama žaliava, o tuo tarpu mūsų prekybos centruose ant lentynų rikiuojasi iš kitų šalių atvežti dribsniai dailiose dėžutėse. Didesnę pridėtinę vertę sukuriame ne mes, o kažkas kitas.
„Lietuvoje užauginama triskart daugiau grūdų ir jautienos bei veršienos nei suvartojama vidaus rinkoje. Lietuviški maisto produktai eksportuojami į 140 pasaulio šalių. Maisto dienos proga norisi pasidžiaugti, jog auga išskirtinės kokybės, ekologiškų produktų paklausa. Miestų gyventojai ieško trumpesnių kelių, kaip įsigyti šviežių produktų tiesiai iš ūkininkų, o neseniai didžiulio atgarsio sulaukęs maisto kokybės Lietuvoje ir kitose šalyse tyrimas darkart įrodė, kad tampame vis išrankesni kokybei ir daugiau dėmesio skiriame sveikesniam maistui. Tikiuosi, jog artėja metas, kai švieži produktai taps lietuviško „gourmet“ standartu, o jų pristatymas tiesiai iš ūkių į namus suvienys ūkininkų bendruomenes“.
