Daugiausia klausimų kėlė nauji reikalavimai
Pasak ūkininkus konsultavusio Pakruojo r. Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojo Gedo Špakausko, klausimų iš ūkininkų tekdavo sulaukti kiekvieną dieną, telefonas netilo:
„Klausimų iš ūkininkų sulaukdavau nuolat, kiekvieną dieną, telefonas netilo. Bandėme aiškintis bendromis jėgomis, nes vieniems ūkininkams buvo gana sudėtinga susigaudyti, kaip ką deklaruoti. Dabar jau sutinku nemažai ūkininkų, kurie yra deklaravę pasėlius ir džiaugiasi, kad viskas vyko gerai, tačiau kai su jais daugiau pasikalbi, aiškėja, kad ir jie patys ne visiškai žino, ką deklaravo, kokių prisėmė įsipareigojimų, kiek metų ir kaip jų reikės laikytis. Gal ūkininkai susigundė gana didelėmis išmokomis, bet dabar, kai viešojoje erdvėje jau pradėta kalbėti apie galutinius skaičius, apie tai, kiek procentų deklaravusiųjų pretenduoja, tarkim, į neariminės technologijos, augalų kaitos ar tarpinių pasėlių ekosistemas, jie ėmėsi skaičiuoti, gilintis ir abejoti, ar tikrai norėjo prisiimti tiek įsipareigojimų, nes dar neaišku, kokios bus išmokos – preliminariosios išmokos juk dalysis iš dviejų ar net iš trijų“. Vytautas Buivydas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas, pritaria, kad lengva nebuvo.
Mat šiemet įsigaliojo naujas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginis planas (Strateginis planas), naujos deklaravimo taisyklės ir reikalavimai.
Pasak V.Buivydo, didžiausias iššūkis buvo tai, kad atsirado daug kas naujo, nežinomo, nors iš tikrųjų viešojoje erdvėje informacijos buvo gausu. Didelė atsakomybė teko savivaldai, savivaldybių darbuotojams, kurie padėjo žemdirbiams deklaruoti pasėlius ir naudmenas, aiškino ūkininkams viską, ką tik šie norėjo sužinoti. Bet buvo ir tokių ūkininkų, kurie atėjo deklaruoti pasėlių ir naujos taisyklės jiems buvo visiška staigmena.
„Didžiausias iššūkis yra nuspėti, koks bus tas galutinis deklaravimo rezultatas. Šiandien mes dar negalime pasakyti, kiek eurų už 1 ha atneš vienas ar kitas prisiimtas įsipareigojimas, bet galime aiškiai konstatuoti, kad menksta gyvulininkystė ir mažėja pievų. Mes jau anksčiau kėlėme šią problemą, nes gyvulininkystė yra ir ministerijos pasirinktas prioritetas“, – pabrėžė V. Buivydas.
Pasak V. Buivydo, pasirodė, kad smulkiems ir vidutiniams ūkiams taisyklės pernelyg sudėtingos, per daug yra ekosistemų, mažam ūkiui be galo sudėtinga į visas jas įsigilinti, juolab, kad kai kurie prisiimti įsipareigojimai yra tęstiniai – ne vieniems metams. Pavyzdžiui, deklaravus augalų kaitą, šios veiklos reikia laikytis 4 metus, ekstensyvus pievų tvarkymas – 3 metai, šlapynių tvarkymas – irgi. Norisi, kad būtų kiek įmanoma paprastesnė sistema, todėl mūsų sąjunga siūlo smulkiems ir vidutiniams ūkiams taikyti paprastesnes taisykles, o pramoniniams ūkiams, kurie yra gamybiniai, taikyti aukštesnius standartus. Jei visiems ūkiams taikomi vienodi reikalavimai, smulkiesiems tampa per sudėtinga susigaudyti“, – mano Lietuvos jaunųjų ūkininkų sąjungos pirmininkas.
Žemės ūkio ministerijos specialistai patvirtina, kad skaičiai kol kas preliminarūs, tačiau mitą, kad ūkininkams buvo sunku deklaruoti dėl keičiamų taisyklių, tikrai galima paneigti. Jolanta Ašmonienė, Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja, pažymi, kad „deklaravimo metu taisyklių nekeitėme, toks buvo mūsų principinis sutarimas. Pirmasis taisyklių variantas buvo patvirtintas vasario mėnesį, iš karto po to, kai buvo patvirtintas ir pats Strateginis planas. O kitas taisyklių keitimas įvyko balandžio pradžioje prieš patį deklaravimą. Taisyklės buvo stabilios ir tokios išliko visą deklaravimo laikotarpį.“
Ji atkreipia dėmesį, kad nors skaičiai tebėra išankstiniai, bet jau matytis, kad turime daugiau kaip 99 proc. patvirtintų paraiškų. Prasidėjo naujas finansinis laikotarpis, pradėtas įgyvendinti 2023-2027 Strateginis planas, deklaravimo (paraiškų priėmimo) sistemoje daug naujovių, tačiau tiek institucijoms, dalyvaujančioms deklaravimo procese, tiek ūkininkams pavyko rasti bendrą kalbą.
„Šių metų didžiausia naujovė buvo ta, kad atsirado ekologinės sistemos, nebeliko praėjusį laikotarpį visiems jau įprastomis buvusios žalinimo išmokos. Daugiausia nerimo ir buvo dėl to, kaip pavyks dalyvauti naujose ekologinėse sistemose. Kaip mes ir tikėjomės, populiariausios buvo gamybinės ekologinių sistemų veiklos. Pagal tai, kas suplanuota Strateginiame plane, lūkesčius viršijo tiek deklaruoti neariminių technologijų plotai, tiek augalų kaita ar tarpiniai pasėliai. Tarpinių pasėlių deklaruota 160 proc., palyginti su plane numatytais plotais, o kai kurių kitų – net ir per 200 proc.“, – sako ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja.
Ne visos priemonės sulaukė populiarumo
J. Ašmonienė vardija ir priemones, kurios buvo nepopuliarios. Tarp jų – kraštovaizdžio elementų priežiūros ekologinė sistema. Kol kas neaišku, kodėl taip nutiko – kraštovaizdžio elementų deklaruota tik 7 proc. planuoto ploto, nors buvo tikimasi, kad ši priemonė taps viena iš svarbiausių
pasirenkamų ekologinių sistemų. Galbūt sudėtinga, ypač Vidurio Lietuvoje, rasti kraštovaizdžio elementų. Be to, kaip alternatyvą daugiau ūkininkų rinkosi žaliąjį pūdymą, kuris irgi užskaitomas, norint gauti paramą gamybinėms veikloms, todėl žaliojo pūdymo plotai deklaruoti didesni, nei turėjome praėjusiais metais.
Žemdirbių bendruomenėje buvo gana dažnai užduodamas ir klausimas, kam Lietuvai tiek ekologinių sistemų? Skelbiama, kad mes jų turime 16, belgai – 13, o danai – tik 3.
„Reikėtų žiūrėti giliau, mes negalime lyginti vien tik atskirų šalių priemonių skaičiaus. Pas mus yra daug įvairiausių veiklų, bet tik tam, kad ūkininkai galėtų kuo daugiau prisidėti, įgyvendindami klimato kaitą stabdančias priemones ir, kurdami naudą mums visiems, galėtų pasirinkti iš kuo daugiau ekologinių sistemų ir taip gauti kompensacijas už vykdomas veiklas“, – sakė J. Ašmonienė.
Deklaravimas šiek tiek strigo. Kodėl?
Pasak G. Špakausko, daugiausia buvo stringama būtent dėl atskirų ekologinių sistemų detalių.
Ūkininkams buvo sunku suvokti, kad 5 proc. ploto reikia atidėti ne gamybai, jiems buvo neaišku, kaip susirinkti tuos 5 proc. per kelias priemones: per kraštovaizdžio elementus, žaliąjį pūdymą, medingus augalus, daugiamečių žolių juostas ir keletą kitų mažiau populiarių priemonių. Ūkininkai visaip vertėsi per galvą, kad su kuo mažesniais nuostoliais „surinktų“ tuos 5 proc. negamybinio ploto.
Sudėtingiausia žemdirbiams buvo suprasti, kaip „atsirakinti“ ekologines sistemas (norint dalyvauti gamybinėse ekologinės sistemos veiklose dalį (5 proc.) savo ariamos žemės privaloma skirti negamybiniams plotams), o „atsirakinus“ pradėta aiškintis detales – kada, kas, kaip, kur. Ypač sudėtinga ūkininkams buvo susigaudyti “Augalų kaitos“ priemonėje, reikėjo jiems daug pasakoti, kas yra tas atsėliavimas. Daug kas klausdavo, ar tikrai per 4 metus toje ekosistemoje galima tik vieną kartą sėti žieminius kviečius? Iš tikrųjų, tai ne, sėti negalima tik dvejus metus iš eilės, trečiais – vėl galima. Dėl žaliojo pūdymo ir dabar dar gaunu klausimų, kada jį jau galima įterpti į žemę.
„Kadangi deklaravimo taisyklės visiškai naujos, buvo daug dar nežinomų dalykų, todėl kilo įvairiausių klausimų dėl techninių detalių – man pačiam tekdavo klausti kitų konsultantų iš ministerijos, kartais ir viceministro klausdavau, ir net jam būdavo sunku atsakyti į kai kuriuos ūkininkų klausimus“, – patirtimi dalijasi G. Špakauskas.
J.Ašmonienės manymu, sudėtinga buvo todėl, kad tai pirmus metus naudojama visiškai nauja sistema, bet jai išaiškinti „deklaravimo metu mes organizavome tokią aktyvią ir neįprastą konsultavimo kampaniją. Kiekvieną ketvirtadienio rytą dvi valandas skirdavome laiko ūkininkų klausimams, jungdavomės gyvai, galėdavo prisijungti ūkininkai, seniūnijų specialistai ir visi kiti, kam tai įdomu. Deklaravimas šiemet visiems buvo didžiulė naujovė – nauji reikalavimai, naujos sistemos, tad kildavo ir įvairių klausimų“.
Ko pasimokyta?
Pasak ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėjos, „į taisykles visko surašyti neįmanoma, nes kiekvieno ūkininko situacija individuali, todėl nuotolinėse konsultacijose jie užduodavo sau rūpimus klausimus, kaip deklaruoti pasėlius ir naudmenas konkrečiai kiekviename ūkyje. Seniūnijų darbuotojams, kurie padėjo ūkininkams deklaruoti, tai irgi buvo nauja informacija, todėl visiems dalyvaujantiems iššūkių kilo daug, tačiau bendromis jėgomis buvo susitelkta ir viskas padaryta, o dabar jau lieka tik įvertinti rezultatus“.
„Pagal preliminarius rezultatus ekologinėms sistemoms deklaravusieji paprašė daug lėšų, bet Strateginiame plane numatyta, kad joms turime išnaudoti privalomus 25 proc. nuo visų tiesioginių išmokų voko. Dabar jau matome, kad pagal ekologines sistemas paprašyta apie 30 proc. Po administravimo tas skaičius mažės ir mes skaičiuosim, žiūrėsim, dėliosim“ – paaiškino J.Ašmonienė.
Ji prognozuoja, kad pagal šiuo metu jau turimus deklaravimo rezultatus išmokų drastiškai mažinti nereikės. Tikėtina, kad ūkininkus jos pasieks tokios, kokios numatytos Strateginiame plane.
Kaimo plėtros programos indėlis į gamtos apsaugą ir ūkių atsparumą
Lietuvos Strateginiame plane iškelti tikslai, prioritetai ir poreikiai įvairiapusiškai apima visą tvarų vystymąsi. Kovoti su klimato kaita, mažinti CO2 emisijas, saugoti biologinę įvairovę bei didinti ūkių atsparumą padeda jau devintus metus teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemones.
Deklaruodami pasėlius, žemdirbiai kartu galėjo teikti paraiškas gauti paramą pagal KPP 2014-2020 m. priemones „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“, „Ekologinis ūkininkavimas“, „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ (veiklos sritis „Miško veisimas“) ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencines priemones: „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo
tęstiniai įsipareigojimai“, „Miško priežiūra ir apsauga“, „Laukinių paukščių apsauga už „Natura 2000“ teritorijos ribų“, „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“, „Parama „Natura 2000“ miškuose“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“.
Parama už ūkinius gyvūnus teikiama pagal tęstinės KPP 2014–2020 m. priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ ir Strateginio plano kaimo plėtros intervencinę priemonę „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“.
