Lietuvoje siekiant paskatinti ūkininkus taip pat pasirūpinti savo produkcija ir apsaugoti ją nuo nepalankių klimato reiškinių, siūloma Europos Sąjungos pagalba – pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ sritį „Pasėlių draudimo įmokų kompensavimas“ suteikiama finansinė parama. Tiesa, viena svarbi sąlygą – norintys gauti paramą, savo ūkį turi būti apdraudę iki gruodžio 1 dienos.
Anot Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Strateginio planavimo ir mokslo skyriaus vyriausiojo specialisto Aušriaus Kučinsko, Lietuvoje didžiausios galimos pasėlių ir augalų rizikos – klimato kaita ir nepalankūs klimato reiškiniai: sausra, kruša, liūtis, audra, iššalimas. Žvelgiant į situaciją Europoje, šalys narės kovoja su panašiomis problemomis.
Kaip su rizika kovoja ES šalys?
Praėjusį dešimtmetį Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje pagrindiniai pasėlių ir augalų priešai buvo šalnos, sausros. Kitose šalyse, pavyzdžiui Belgijoje, derlių mažino lietus ir kenkėjai, Lenkijoje – epideminės ligos, Švedijoje – infekcinės ligos.
Nors problemos, su kuriomis susiduria ūkininkai, panašios, tačiau draudimo situacija kiekvienoje šalyje skiriasi. Visose šalyse yra galimybė apdrausti derlių nuo vienos rizikos (dažniausiai liūties ar krušos, kurios negailestingai išguldo pasėlius), ši draudimo rūšis yra ir populiariausia. Taip pat galima įsigyti ir brangesnius draudimo polisus, apsaugančius iškart nuo kelių rizikų, pavyzdžiui, liūties, sausros ir kenkėjų.
Tuo tarpu šalyse, kuriose prie draudimo sistemos prisideda ir valstybė (t. y. kompensuoja draudimo įmokas arba turi valstybinius draudimo fondus), egzistuoja ir platesnio profilio draudimai, tokie kaip derliaus draudimas. Derliaus draudimo išmokos apskaičiuojamos nustatant sąlygines pajamas iš pasėlių hektaro. Jei numatytų pajamų ūkininkas negauna, jas kompensuoja draudimo išmoka.
Sprendimas Lietuvoje ir draudimo įmokų įkainiai
Pasėlius ir (arba) augalus apdraudusiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie kreipiasi paramos pagal Valstybės pagalbos taisykles ir (arba) pagal KPP taisykles, taikomi šie didžiausieji draudimo įmokos įkainiai 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis: didžiausias įkainis už 1 ha bulvių, kai nedraudžiama nuo stichinės sausros – 158 Eur, o kai draudžiama ir nuo stichinės sausros – 246 Eur; burokėliams šios sumos atitinkamai yra 172 ir 278 Eur; cukriniams runkeliams – 32 ir 56 Eur; grikiams – 22 ir 32 Eur; kopūstams – 190 ir 348 Eur; kukurūzams – 30 ir 42 Eur, linams – 44 ir 62 Eur; morkoms – 290 ir 470 Eur; sodo augalams – 870 ir 1 000 Eur; svogūnams – 326 ir 528 Eur; vasariniams, ankštiniams javams – 16 ir 30 Eur; vasariniams rapsams – 30 ir 44 Eur; žieminiams javams – 36 ir 48 Eur; žieminiams rapsams – 88 ir 104 Eur; kitoms daržovėms – 326 ir 528 Eur; kitiems augalams – 14 ir 24 Eur.
Taisyklės, norint gauti paramą
Norint gauti paramą pagal KPP priemonę, pareiškėjui egzistuoja keli reikalavimai. Visų pirma, pasėliai ar augalai turi būti auginami Lietuvos teritorijoje, o draudimo liudijime nurodytas augalų rūšies bendras apdraustas plotas negali būti didesnis nei nurodytas bendras tos pačios rūšies augalų deklaruotas plotas.
Kompensacija draudimo įmokoms suteikiama tuomet, kai pareiškėjas draudžia savo pasėlius nuo iššalimo ir (arba) stichinės sausros rizikų, kai pagal draudimo sutartį numatoma padengti didesnius kaip 30 proc. ūkininko vidutinės metinės praėjusių trejų metų laikotarpio produkcijos nuostolius. Pateikiant paramos paraišką savivaldybei, draudimo įmokos turi būti dar nesumokėtos.
Paraiškas dėl paramos galima teikti iki šių metų gruodžio 30 dienos.
Daugiau informacijos apie šią priemonę bei paramos paraiškos formą galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse.
