Kaip rašo naujienų svetainė theconversation.com, šiuo metu daugiau nei ketvirtadalį Kinijos teritorijos jau sudaro dykumos arba sparčiai dykumėjančios teritorijos. Dėl tokios situacijos reikia kaltinti pernelyg intensyvią gyvulininkystę ir augalininkystę, didžiulius sunaudojamo vandens kiekius ir klimato pokyčius.
Vien tik Gobio dykuma kiekvienais metais pasiglemžia iki 3600 kvadratinių metrų pievų. Kinijos miškų administracija dykumėjimą jau pripažino didžiausia šalies ekologine problema, kurią klimato pokyčiai tik dar labiau blogina.
Skaičiuojama, kad dykumėjimas kelia grėsmę net trečdalio Kinijos gyventojų pragyvenimui, ypatingai žmonėms, įsikūrusiems šalies vakaruose ir šiaurėje, o tai, be abejonės, taps rimtu iššūkiu politiniam ir ekonominiam stabilumui.
Kiekvienais metais tokio pobūdžio ekologinės problemos Kinijai kainuoja apie 6,9 mlrd. dolerių.
Tyrimai atskleidė, kad ypatingai nuo dykumėjimo nukentėję Kinijos regionai kasmet netenka apie 23 proc. metinio BVP.
Jau šiandien dėl milžiniško dykumėjimo masto apie 400 mln. kinų neturi priėjimo prie derlingo dirvožemio ir susiduria su rimtais vandens tiekimo sutrikimais.
Kasmet dėl sausros nukenčia apie 160 tūkst. kv. kilometrų pasėlių – dvigubai daugiau nei XX a. šeštajame dešimtmetyje.
Kasmet dėl sausros nukenčia apie 160 tūkst. kv. kilometrų pasėlių – dvigubai daugiau nei XX a. šeštajame dešimtmetyje.
Jau nuo 2005 m. Kinijos valdžia dėl dykumėjimo ir jo lemtų blogėjančių sąlygų žemdirbystei, iš gimtųjų vietų nusprendė perkelti kelis milijonus žmonių.
Plintantys dykumų plotai kelia grėsmę ne tik Kinijos ekonomikai, bet ir gyventojų sveikatai. Manoma, kad dažnėjančios dulkių audros yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl per pastarąjį dešimtmetį tiek Kinijoje, tiek aplinkinėse šalyse išaugo širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo ligų skaičius.
