Minimalios algos neuždirba
Praėjusią savaitę viename Pagramančio pieno supirkimo punkte sutikti ūkininkai teigė pažįstantys bent penkis vietos ūkininkus, kurie šiemet ketina parduoti karves. Vienas neseniai pardavęs septynias. 12 karvių auginanti sutuoktinių pagramantiškių pora pasakojo gyvenantys iš vyro atlyginimo, iš pieno gaunamos pajamos – tik priedas prie jo. Ūkininkė teigė taip pat svarstanti parduoti karves, nes pelnas esąs menkas, o išlaidos – didelės.
„Kainuoja pašarai, vaistai. Juk vien šienu misdama karvė pieno neduos, reikia ir kito pašaro. Kombinuotieji pašarai, gydymas – viskas brangu. Pavyzdžiui, mano karvei reikėjo leisti vakciną į veną, tai vienas kartas kainavo 20 eurų, – dėstė moteris. – Pažiūrėkit į skelbimus laikraščiuose – ūkininkai pardavinėja galvijus.“
Pieno supirkimo punkte žurnalistės apsilankymo dieną kalbintų ūkininkų sutuoktinių pora pridavė keturis bidonus pieno. Pasak pieno punkto vedėjos, už vieną bidoną pieno statytojai gauna 4,5 euro. Kaip mat apskaičiuota, kad už keturis bidonus ūkininkai uždirbo 18 eurų. Palyginimui – mūsų šalies minimalią algą gaunantieji, kai mokamas 2,13 euro valandinis atlygis, per dieną uždirba 17,04 euro.
Nejaučia valstybės palaikymo
Tiek ši sutuoktinių ūkininkų pora, tiek dar keletas pieno supirkimo punkte sutiktų ūkininkų teigė nematantys perspektyvos laikyti karvių ūkius. Anot jų, didelę dalį pajamų tenka aukoti ruošiant karvėms pašarą žiemai. Vasarą šienaujant pievas už samdomą techniką išleidžiami tūkstančiai eurų. Ūkininkų nuomone, smulkieji ūkininkai smukdomi specialiai, esą tai įrodo valstybės mokesčių politika.
„Sodrai“ moku 100 eurų. Toks mokestis taikomas turintiems iki 100 karvių. Tai aš dvylika karvių turėdama moku tiek pat, kiek ir turintys 60. Bandžiau ieškoti teisybės. Nuėjau į „Sodrą“, sakau – auginu keturis vaikus, mes iš ūkio maitinamės, gal sumažintų mokesčius. Vyras dirba pas privatininką, jam „Sodra“ mažiau nuskaito mokesčių, nes jis – keturių vaikų tėvas. O aš, kaip besiverčianti ūkine veikla, moku po 100 eurų, nors turiu tuos pačius keturis vaikus. Tai ar čia valstybė palaiko ūkininkus?“, – dėstė moteris.
Imsis mėsinių galvijų
Ūkininkės minčiai antrina Mažonų seniūnijos seniūnas Jonas Samoška. Kadaise pienininkyste besivertęs J.Samoška prisiminė, kad buvo laikai, kai už pieno kilogramą buvo mokamas beveik litas.
„Iš trijų karvių aš sau užsidirbdavau didesnę algą nei tuo metu gaudavau dirbdamas kaimo viršaičiu. Jei pienas viršija bazinio riebumo normą, būdavo mokama beveik litas. Lietuva – žemės ūkio kraštas. Dalis kaimo gyventojų juk tik tuo verstis ir moka, be to, kiti investavę į įrangą. Nebeliks kaime žmonėms ką veikti. O dar norima, kad kaimai vystytųsi“, – mintimis dalijosi J.Samoška.
Pieno supirkimo punkte žurnalistės apsilankymo dieną kalbintų ūkininkų sutuoktinių pora pridavė keturis bidonus pieno.
O gal būtų galimybių keisti veiklos pobūdį? Pieno supirkimo punkte sutikta ūkininkė Regina Višinskienė teigė ketinanti per artimiausius dvejus metus išparduoti karves ir pradėti auginti mėsinius galvijus.
„Matot, to galime imtis, kadangi mudu su vyru pensinio amžiaus. Auginant galvijus grąža gaunama tik po kurio laiko. Telyčaitės užaugs ir galės veršiuotis tik sulaukusios dvejų metų. Vėliau, kol užaugs jų jaunikliai... Norint išgyventi reikia turėti kitą pajamų šaltinį, kaip, pavyzdžiui, mes su vyru – pensijas“, – dėstė moteris.
Jos vyrui priklausančiame ūkyje – 50 galvijų, 28 jų – melžiamos karvės. Anot R.Višinskienės, šaltajam metų periodui kasmet reikia paruošti apie 400 šienainio rulonų, vieno tokio paruošimo išlaidos – 11 eurų, visų – per 4000 eurų. Per parą moteris į pieno supirkimo punktą pristato 320 litrų pieno.
„Gerai, kai priklausai kooperatyvui“
Taip Pagramantyje viešėjusiai „Tauragės kurjerio“ žurnalistei sakė Pagramančio pieno supirkimo punkte sutikti pieno statytojai. Anot jų, kooperatyvų ūkininkai už statomą pieną gauna daugiau. Šiuo metu kuriasi žemės ūkio kooperatyvas „PienasLT“. Kodėl mažieji ūkininkai nesijungia į kooperatyvą?
„Mažai karvių turintys ūkininkai nenori į kooperatyvus, nes reikia įnešti pradinį įnašą. Reikia turėti pinigų. O iš kur mažiems turėti, kai nieko neuždirbam? Be to, kooperatyvą reikia išlaikyti“, – kalbėjo 12 karvių turintis ūkininkas.
Pasak ŽŪK „PienasLT“ narės ūkininkės Liudos Karbauskienės, kooperatyvas turi savo pienovežius. Kooperatyvo administracija nuolat ieško pieno perdirbėjų, kurie pasiūlytų didesnę supirkimo kainą, todėl šiam kooperatyvui priklausantys pieno statytojai gali džiaugtis didesnėmis supirkimo kainomis.
Kooperatyvas žada permainas
„Priklausomai nuo pieno riebumo, gauname nuo 15 iki 20 centų už litrą. Pieną „PienasLT“ parduoda Vilkyškių pieninei arba jis vežamas į Lenkiją“, – kalbėjo ūkininkė.
Pasak pašnekovės, šiuo metu vyksta kooperatyvui priklausančios gamyklos statybos. Gamyklos atidarymas gerokai pakoreguotų pieno rinką.
„Gamyklos pajėgumu per parą būtų galima perdirbti 600 tonų pieno. Mes, kooperatyvo nariai, tiek pieno nesurenkame. Savaime suprantama, kad atidarius gamyklą ieškosime pieno tiekėjų“, – sakė ūkininkė.
Ūkininkų nuomone, smulkieji ūkininkai smukdomi specialiai, esą tai įrodo valstybės mokesčių politika.
Kaune pastatas statomas už kooperatyvui priklausančių narių lėšas. Šiuo metu kooperatyve jų – apie 200. Pasak pašnekovės, jei kooperatyvui priklausytų daugiau narių, pieno perdirbimo gamykla būtų pastatyta kur kas greičiau.
„Sunku ir smulkiems, ir stambiems“
„Dabar sunku ir smulkiems, ir stambiems ūkininkams, – atsakė Tauragės rajono ūkininkų sąjungos vadovė, savivaldybės tarybos narė Regina Rimkienė, paklausta, ar valstybė tikrai skriaudžia mažuosius ūkininkus. – Buvo laikotarpis, kai Europos Sąjunga ir valstybės fondai remdavo pieno ūkius plečiančius stambiuosius ūkininkus – padengdavo išlaidas už įrangą.“
Gal valstybė, skirdama paramą stambiesiems ūkininkams, o mažuosius apkraudama mokesčiais, siekia skatinti ūkių stambinimą?
„Pienininkystėje siekis – kooperacija. Paskutinis šūkis. Nenoriu šia tema šnekėti, kol kas yra įvairių nuomonų tarp ūkininkų, tiek smulkių, tiek tarp stambių. Ir stambūs ūkininkai guodžiasi, nes jie investavę į įrangą, juos slegia paskolos, kurias reikia grąžinti. Mažieji taip pat neturi iš ko pasispausti“, – nuomonę išsakė R.Rimkienė.
Tauragės rajono savivaldybės Kaimo reikalų skyriaus duomenimis, pieno statytojams AB „Žemaitijos pienas“ už litrą pieno moka nuo 11,7 iki 15,1 cento, AB Vilkyškių pieninė – 12–17 centų, ŽŪK „PienasLT“ – apie 15 centų, ŽŪK „Sintautų pienas“ – apie 12 centų, ŽŪK „Dobilo lapas“ moka mažiausiai – nuo 8 iki 10 centų.
