Užkrėstų šernų dar būna
„Laukinėje faunoje vis dar aptinkama AKM užkrėstų šernų, tačiau ūkininkai
jau gali atnaujinti veiklą ir pradėti laikyti kiaules savo reikmėms tose teritorijose, kuriose AKM nebuvo nustatytas daugiau nei 1 metus laiko”, -situaciją komentuoja VMVT inspektorius.
Norintiems atnaujinti veiklą, prieš tai reikia kreiptis į VMVT teritorinį padalinį, kad inspektoriai įvertintų kiaulių laikymo vietą.
„Labai svarbu, kad kiaulių augintojai suprastų, kad reikalavimai visų pirma yra taikomi apsaugoti jo ūkį nuo kiaulių maro. Būtina atkreipti dėmesį, kad židinio atsiradimas smulkiame ūkyje - ne tik pavienis reiškinys, dėl to nukenčia ir visas kiaulininkystės sektorius”, - pasakoja L.Valiuška.
Eksperto teigimu, ūkininkai kol kas nėra labai aktyvūs ir kiaulių auginimo atnaujinti neskuba. L. Valiuškos teigimu, nemaža dalis ūkininkų jau būna pasirinkę kitas ūkininkavimo sritis - pavyzdžiui, avininkystę, paukštininkystę.
Reikalavimai skiriasi priklausomai nuo zonos
VMVT inspektorius L.Valiuška teigia, jog reikalavimai kiaules auginantiems ūkininkams skiriasi priklausomai nuo to, kurioje zonoje yra jų ūkis. Tokių zonų Lietuvos teritorijoje viso yra trys. II ir III zonoje kiaulių laikytojams taikomi patys griežčiausi reikalavimai, nes jie patenka į didžiausią rizikos grupę.
I zona - rizikos teritorija. Joje gyvų kiaulių prekybai ir eksportui netaikomi apribojimai. Ūkiai turi atitikti biologinės saugos reikalavimus. Atliekama nuolatinė kiaulių laikymo vietų kontrolė ir stebėsena.
II zona - užkrėsta teritorija, kurioje AKM nustatytas laukinėje faunoje (šernams). Taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš laikymo vietų (laikymo vieta turi atitikti biologinės saugos reikalavimus, atliekama nuolatinė oficiali veterinarinė priežiūra), prekyba gyvomis kiaulėmis galima tik Lietuvos teritorijoje. Draudžiama eksportuoti prekybai gyvas kiaules į ES ir Trečiąsias šalis. Kiauliena, kiaulienos produktais galima prekiauti tik iš oficialiai pripažintų ūkių taikančių griežtus biologinės saugos reikalavimus. Draudžiama išvežti šernus, jų produktus iš Lietuvos teritorijos į ES ir trečiąsias šalis.
III zona - užkrėsta teritorija, kurioje AKM nustatytas šernams ir naminėms kiaulėms. Gyvų kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš visiškai biologinės saugos reikalavimus įgyvendinusių ūkių. Prekyba kiauliena, kiaulienos produktais galima tik vietinėje rinkoje. Produktai privalo būti pažymėti specialiu sveikatingumo ženklu. Draudžiamas gyvų kiaulių, kiaulienos ir jos produktų eksportas į ES bei Trečiąsias šalis.
Ką reikia žinoti norintiems auginti kiaules
Tiems ūkininkams, kurie norėtų pradėti auginti kiaules savoms reikmėms, taikomi tam tikri reikalavimai, kuriais siekiama apsaugoti ūkį nuo AKM grėsmės. Biologinio saugumo reikalavimai taikomi tiek nekomerciniams kiaulių ūkiams, tiek ir komerciniams kompleksams.
„Komercinio komplekso biologinio saugumo reikalavimų kompleksas yra išties didelis: reikia įrengti dezinfekcinius barjerus, prieš patenkant į kiaulių laikymo vietas, aptverti ūkį tvora, vykdyti lankytojų ir transporto kontrolę bei registraciją. Prieš patenkant į komercinį ūkį privaloma nusiprausti duše, persirengti naujus drabužius, avalynę, kuri yra skirta lankytis tik kiaulių patalpose ”, - reikalavimus vardina VMVT inspektorius.
Kiaulių augintojai, laikantys kiaules savo reikmėms, neprivalo įsirengti dušo, tačiau turi pasikeisti drabužius ir avalynę prieš patenkant pas kiaules. Taip pat tokiems ūkiams taikomi ir kiti reikalavimai -
kiaules galima šerti tik pašarinėmis žaliavomis jas termiškai apdorojus. Taip pat einamųjų metų derliaus pakratus galima naudoti, tik jei jie buvo laikyti saugyklose ne trumpiau kaip 90 dienų.
„Be to, kiaules laikyti lauke draudžiama visus metus, taip siekiant išvengti kontakto su laukine fauna, ypač šernais”, - teigė L.Valiuška.
Taikoma ir kompensavimo tvarka
Ūkininkams, kurie visgi turėjo paskersti turimas kiaules, mokamos kompensacijos už patirtus nuostolius.
„Įsteigus buferinę zoną kiaulių laikytojai, kurie pasiskerdė kiaules iki lapkričio 1 d. gaus papildomas 100 eurų išmokas už kiekvieną paskerstą kiaulę. Kiti kiaulių laikytojai įvardintuose rajonuose kiaules turi paskersti iki gruodžio 18 d. Jiems taip pat bus išmokėtos kompensacijos pagal Žemės ūkio ministerijos patvirtintą tvarką”, - komentavo VMVT inspektorius L.Valiuška.
Kiaulių augintojai, nusprendę paskersti kiaules privalo apie tai informuoti teritorinį VMVT padalinį arba veterinarijos gydytoją ir paimti kraujo bei organų mėginius afrikinio kiaulių maro tyrimams. L.Valiuška atkreipia dėmesį, kad tik gavus neigiamus tyrimų atsakymus dėl AKM, kiaulieną galima naudoti savo reikmėms.
„2015 m. kiaulių augintojams buvo išmokėtos kompensacijos už 1 514 paskerstų kiaulių. Šiais metais planuojama išmokėti kompensacijas už daugiau nei 3 000 paskerstų kiaulių”, - teigė L.Valiuška.
