Pasak įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus Arno Radzevičiaus, tai yra ateities technologija, kuri ženkliai palengvins žemės ūkio sektoriaus iššūkius. Vienas iš jų – greitai, patogiai ir ekonomiškai surinkti duomenis iš laukų, juos apdoroti ir pateikti rekomendacijas.
„Kai pirmą kartą išgirdau apie šį miestuose naudojamą konceptą, pagalvojau, kad jis labai tiktų ir žemės ūkio sektoriui. Ši technologija leidžia automatiškai dronui pakilti nustatytu metu ir apžiūrėti pasėlius aukšta rezoliucija. Vėliau, pagal dronų sudarytus žemėlapius galima planuoti tręšimus, purškimus, stebėti pasėlių būklę ir operatyviai spręsti kilusias problemas“, – sako A.Radzevičius.
Vilnius Tech Antano Gustaičio aviacijos instituto profesorius-partneris ir įmonės „IT logika“ vadovas dr. Linas Gelažanskas pasakoja, kad autonominės dronų stoties „DBOX“ idėja kilo iš poreikio taupyti žmogiškuosius resursus. Komanda, dirbusi su miestų žemėlapių sudarymu suprato, kad daugelį procesų galima automatizuoti, tačiau žmogaus visada prireikdavo drono baterijų keitimui ir priežiūrai.
„Galvojome kaip išspręsti šią problemą, kad iš antro automatizacijos lygio galėtumėme pereiti į ketvirtąjį. Taip sukūrėme produktą „DBOX“. Tai yra kaip drono priedėlis, kuris įgalina valdyti bepilotį orlaivį iš bet kurios pasaulio vietos. Jis yra kaip drono garažas, kuris geba autonomiškai supakuoti ir išpakuoti droną ir, svarbiausia, pakrauti drono bateriją arba ją pakeisti robotine ranka“, – pasakoja inovacijos kūrėjas.
Toks dronų stočių tinklas jau labai aktyviai veikia Vilniaus mieste. Iš vienos centrinės stoties bepiločių orlaivių valdytojai kiekvieną dieną atlieka iki 100 skrydžių. Dronai operatyviai apskrenda visą miestą ir parengia ataskaitas. Taip jie padeda nešvaistyti resursų, nes žmonės yra siunčiami tik į specifines vietas, kur būna užfiksuotos tam tikros problemos, pavyzdžiui, nenukastos gatvės, perpildytos šiukšliadėžės, kritinės būklės stogai ir pan.
„Kaip miestuose kyla įvairios problemos, lygiai tokius pačius iššūkius turime ir laukuose. Iki šiol siųsdavome žmones patikrinti tų taškų, tačiau kai turime daugybę hektarų laukų, tai padaryti yra labai sudėtinga ir imlu laikui. Šiuo metu yra sukurta nemažai programinės įrangos, kuri jau gali identifikuoti, kurioje lauko vietoje turime piktžoles, išretėjusią biomasę ar kitas problemas, todėl specialistus jau galime siųsti tik ten, kur yra poreikis“, – sako A.Radzevičius.
Šiuolaikiniai bepiločiai orlaiviai turi multispektrines kameras, kurios gali matyti daugiau nei žmogaus akis. Jų surinkta ir žemėlapiuose atvaizduota informacija gali parodyti tokius parametrus kaip vegetacijos indeksą, mineralinių medžiagų trūkumą ar pan. Agronomai gauna platų spektrą informacijos, kurią gali analizuoti ir priimti sprendimus.
Pasak įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus, agronomai jau seniai geba dirbti su bepiločiais orlaiviais ir puikiai juos išnaudoja savo darbe, tačiau iki šiol labai trūko procesų automatizacijos. Būtent šią problemą ir padės spręsti „DBOX“ stotys.
Jos veikia nepertraukiamai, taip pat turi savo mikroklimato sistemą. Paspaudus šaltukui vadinamieji dronų garažai patys save pasišildo, o esant karščiams – vidus šaldomas, kad nebūtų pažeistos baterijos. Jeigu dingsta elektros energija ir dronas tuo metu būna ore, yra atsarginė baterija, kuri gali užkrinti 2 val. veikimą be elektros energijos. Per tą laiką dronas gali sėkmingai grįžti į stotį.
„Manau, kad ši technologija neišvengiamai ateis į ūkius, nes jos pagalba galima ne tik paspartinti procesus, bet ir sumažinti reikalingų specialistų kiekį, nes, kaip žinia, regionuose tai yra vienas didžiausių iššūkių. Kol kas „DBOX“ testuosime „Ateities ūkyje“, vėliau plėsime ir į kitus „Agrokoncerno“ įmonių grupės ūkius, o įgiję pakankamai žinių ir patirties, siūlysime ir savo partneriams“, – ateities planais dalijasi A.Radzevičius.
Planuojama, kad pavasarį „Ateities ūkyje“ bus įrengta pirmoji tokia stotis, vėliau – dar penkios. Pasak įmonės „Agrokoncernas“ komercijos direktoriaus, buvo ieškoma geriausių technologinių sprendimų, tačiau galiausiai pasirinktas lietuvių sukurtas produktas.
„Galime didžiuotis, kad Lietuvoje kuriamos tokios technologijos. Jomis naudodamiesi mes padedame cirkuliuoti vietinei ekonomikai ir kitas svarbus dalykas, kad iki šiol mes bendradarbiavome labiau su moksliniais žemės ūkio universitetais, gyvybės mokslų institutais, o dabar žengiame jau ir technologinius. Tokiu būdu, neabejotinai, prisidedame prie žemės ūkio sektoriaus modernizacijos“, – reziumuoja A.Radzevičius.
