Nors Lietuvoje paukščių gripo atvejų dar nenustatyta, migruojant paukščiams, visada išlieka rizika užkratui patekti ir į mūsų šalies teritoriją. Žemės ūkio ministerija primena, kad svarbu ne tik taikyti paukščių gripo prevencijos priemones, bet ir iš anksto apdrausti savo ūkį, siekiant sumažinti galimus nuostolius. Iki 2017 m. gruodžio 29 d. priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ – iš ES fondų kompensuojama iki 65 proc. draudimo įmokos.
Ligą gali atnešti ir praskrendantis paukštis
Paukščių gripas – greitai plintanti pavojinga užkrečiama paukščių liga, kuria serga naminiai ir laukiniai paukščiai. Šia liga sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja, pamėlsta jų skiauterės, barzdelės, patinsta galvos ir kaklo audiniai, atsiranda kraujosruvos odoje ir gleivinėse. Nuo paukščių gripo gali nugaišti iki 100 proc. visų ūkyje laikomų paukščių.
Viena didžiausių grėsmių ir pagrindiniai ligos platintojai – migruojantys laukiniai sparnuočiai, ypač – vandens paukščiai, nes jie yra natūralūs šio gripo viruso nešiotojai, o naminiai paukščiai yra ypač imlūs jo virusui. Susirgti jie gali patekę į užkrėstą aplinką, o didžiausią tikimybę užsikrėsti turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų, kai greta veisiasi laukiniai paukščiai. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, drabužius, avalynę. Paukščių gripas pavojingiausias antims, žąsims, kalakutams ir viščiukams.
Kaip skelbia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, šiuo metų laiku naminių paukščių augintojai turi būti budrūs, nes iš šiltų kraštų parskrendantys paukščiai padidina viruso atsiradimo Lietuvoje tikimybę. Pavasarinės paukščių migracijos metu draudžiama laikyti naminius paukščius palaidus, juos galima išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais. Jos turi būti iš visų pusių užtvertos tinklu, iš viršaus uždengtos tinklu arba stogu. Taip pat galioja nurodymas nenaudoti atvirų vandens telkinių naminiams paukščiams girdyti. Namines antis ir žąsis reikia laikyti atskirai nuo kitų naminių paukščių, o paukščiams skirtą pašarą laikyti pagal reikalavimus.
Paukščių gripas – krizė ir nuostolis ūkininkams
Žiemą šiaurinėje pasaulio dalyje kiekvienais metais padidėja paukščių gripo atvejų – 2016 m. „Rabobank“ ketvirto ketvirčio ataskaitoje nurodoma, kad per kelias savaites visuose žemynuose buvo išskersta šimtai tūkstančių paukščių. Daugiausia paukščių buvo išskersta Japonijoje – 332 tūkst., Irane – 281 tūkst., Švedijoje – 150 tūkst., Vengrijoje – 107 tūkst., Pietų Korėjoje – 180 tūkst., Izraelyje – 34,5 tūkst. paukščių. Europos šalyse: Vengrijoje, Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje nuo paukščių gripo nukentėjo 62 paukštynai. Mažesni židiniai pastebėti Kroatijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. ES šalyse buvo paskelbtas karantinas net ir mažuose ūkiuose, apribota veislinių paukščių prekyba ir paukštienos eksportas.
Kaimyninėse Europos valstybėse pasireiškusi liga atneša didelių ekonominių nuostolių tiek dėl milijonų sunaikintų naminių paukščių, tiek dėl prekybos paukštiena apribojimų. Ne ką mažesniu rūpesčiu ir finansiniu nuostoliu ūkininkams tampa ir šios ligos prevencija bei padarinių likvidavimas: nustačius paukščių gripo virusą ūkyje, visi paukščiai, produkcija, kiaušiniai, lesalai, pakratai ir menkavertis inventorius turi būti sunaikinti. Aplink ligos židinius nustatomos apsaugos ir priežiūros zonos, jose 3 km spinduliu išnaikinami naminiai paukščiai visuose ūkiuose, išskirtiniais atvejais šis reikalavimas gali būti taikomas ir 10 km spinduliu.
Kritiniais atvejais ūkininkai gali netekti visų savo paukščių – savo verslo pagrindo, į kurį buvo investuotos lėšos, o šeima netenka pagrindinio pajamų šaltinio. Mažesniems ūkiams tai gali reikšti ir verslo pabaigą.
Finansinei rizikai sumažinti – draudimas
„Nuo paukščių gripo nėra apsaugotas nė vienas ūkis, nes atsitiktinis kontaktas su praskridusiu laukiniu paukščiu gali būti lemtingas, tačiau įmanoma sumažinti galimus nuostolius ir išsaugoti verslą, iš anksto pasirūpinant auginamų paukščių draudimu. Be to, iki 2017 m. gruodžio 29 d. priimamos paraiškos pagal KPP priemonės „Rizikos valdymas“ veiklos sritį „Pasėlių, gyvūnų ir augalų draudimo įmokos“ kompensacijai už sumokėtas draudimo įmokas gauti. Svarbu žinoti, kad kompensacijos išmokamos tik draudžiant gyvūnus nuo ligų, kurioms pasireiškus ūkyje turi būti išnaikinami visi ta liga susirgti galintys gyvūnai – tai galvijų maras, kiaulių maras, paukščių gripas, snukio ir nagų liga ir kt. Draudžiant nuo vagysčių, traumų ar kitų galimų rizikų, parama iš KPP lėšų nėra teikiama“, – sako Žemės ūkio ministerijos Nacionalinės paramos planavimo skyriaus vyr. specialistė Sonata Bartkutė.
Vienas iš būtinų veiksmų, kurį gyvūnų laikytojas prieš teikdamas paraišką turi atlikti, – sudaryti draudimo sutartį su viena iš šių draudimo įmonių: AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialu Lietuvoje, „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialu, AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialu, AB „Lietuvos draudimas“, „Baltikums Vienna Insurance Group“ AAS Lietuvos filialu. Ūkinių gyvūnų laikytojams patirtos išlaidos gali būti kompensuojamos tik tada, jei savivaldybei, kurioje įregistruota žemės ūkio valda, paraiška buvo pateikta prieš sumokant draudimo įmoką ar jos dalį draudimo įmonei.
Apsidraudę ir paraišką užpildę gyvūnų laikytojai gali tikėtis 65 proc. sumokėtos draudimo įmokos kompensacijos, neviršijančios nustatyta tvarka apskaičiuotos maksimalios kompensuotinos sumos.
„Maksimali kompensuotina suma apskaičiuojama atsižvelgiant į draudimo sutartyje nurodytą ir Ūkinių gyvūnų registre užfiksuotą ūkinių gyvūnų skaičių ir atitinkamų metų biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos kainų sąraše nurodytas ūkinių gyvūnų kainas. Jeigu draudimo sutartyje nurodytas apdraustų ūkinių gyvūnų skaičius yra didesnis už Ūkinių gyvūnų registre užfiksuotą skaičių – skaičiavimuose naudojamas draudimo sutarties pasirašymo arba pakeitimo dieną Ūkinių gyvūnų registre užfiksuotas ūkinių gyvūnų skaičius“, – sako S. Bartkutė.
Draudimo sutarties laikotarpis turi būti ne ilgesnis kaip vieneri metai. Parama mokama neatsižvelgiant į tai, ar draudžiamasis įvykis įvyko, ar ne. Tuo atveju, jei įvyko draudžiamasis įvykis ir pagal draudimo sutartį buvo sumokėtos išmokos, reikia pateikti patirto nuostolio dydį ir draudimo įmonės išmokėtų draudimo išmokų dydį pagrindžiančius dokumentus.
Daugiau informacijos apie šią KPP priemonę ir paramos sąlygas galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt, www.nma.lt).
