Be to, žema pieno žaliavos kaina, kaip tikisi dauguma šalies vartotojų, neatsispindi pieno produktų kainose parduotuvių lentynose.
„Perdirbimo įmonių ir pieno gamintojų derybinės galios šiandien, deja, nėra lygiavertės“, – teigia LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas.
Pieno perdirbėjai kooperatyvus laiko konkurentais, todėl daro viską, kad kooperatyvai iširtų, o nauji – nesikurtų.
Pasak A.Stančiko, Lietuvoje labai daug pavienių pieno gamintojų, o kooperatyvų – nedaug. Pavieniai gamintojai, natūralu, neturi derybinės galios prieš pieno pirkėjus, todėl reikėtų skatinti ūkininkus jungtis į kooperatyvus.
„Tačiau pieno perdirbėjai kooperatyvus laiko konkurentais, todėl daro viską, kad kooperatyvai iširtų, o nauji – nesikurtų“, – teigia LR Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Vienas būdų trukdyti kooperatyvų kūrimąsi, anot A.Stančiko, yra skirtingos žaliavos supirkimo kainos kooperatyvams ir kitiems pieno gamintojams nustatymas, žinoma, kooperatyvų nenaudai.
Pieno sektorius pastaraisiais metais jau ir taip patyrė nemažai sukrėtimų – būtent šis sektorius labiausiai nukentėjo ir nuo Rusijos paskelbto embargo.
Siekiant labiau apsaugoti pieno gamintojų interesus bei sureguliuoti pieno gamintojų ir perdirbėjų santykius, LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Seimui pasiūlė nesąžiningos prekybos pienu draudimo įstatymą.
Pagrindinis įstatymo tikslas yra siekti geranoriškų bei dalykinių santykių tarp žemdirbių ir verslo, kad būtų vienodai apsaugoti visų šalių interesai.
„Pagrindinis įstatymo tikslas yra siekti geranoriškų bei dalykinių santykių tarp žemdirbių ir verslo, kad būtų vienodai apsaugoti visų šalių interesai. Dėl to įstatyme numatoma, kad pieno gamintojams pristačiusiems vienodą pieno kiekį, nepriklausomai nuo to, ar tai kooperatyvas, ar stambus ūkis, būtų mokama vienoda kaina“, – sako LR Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.
Svarstymui pateiktame įstatyme numatomas 30 dienų terminas, kurio turės paisyti tiek pieno pardavėjai, tiek pieno perdirbėjai, norintys keisti pieno pirkimo sąlygas. Be to, pieno kainų skirtumai turės būti pagrįsti.
Įstatymo projekte nurodoma, kad perdirbėjai turėtų supirkti tokį žalio pieno kiekį iš gamintojo, koks yra nurodytas sutartyje, neviršijant maksimalaus nuokrypio, siekiančio 10 procentų. Taip pat bus reikalaujama nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant pieno gaminių, tiekiamų į Lietuvos rinką.
Įstatymo projekte numatytų reikalavimų priežiūrą turėtų vykdyti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra (RRA).
Atsižvelgus į įvairių pusių argumentus, atsisakyta siūlymo taikyti antkainio apribojimus prekybininkams.
Šaltinis - LR Žemės ūkio ministerija
