Anksti kėlęs ir jaunas vedęs – nesigailėsi
Didžiųjų Ibėnų kaime ūkininkauti ėmėsi Olego tėvai. Jie vieni pirmųjų Lietuvoje įregistravo savo ūkį. Sūnus iš pradžių žemdirbyste neužsiėmė, turėjo gerai apmokamą darbą autoservise. Tačiau vėliau likimas viską pakreipė taip, kad jauniausias iš Naturjevų keturių vaikų – Olegas ėmėsi tęsti tėvų pradėtą užsiėmimą. Per keliolika metų jis sukūrė vieną pažangiausių rajono ūkių. Dabar, turėdamas apie pustrečio šimto hektarų žemės, vyras visus ūkio darbus atlieka pats. Jis mėgsta laukų darbus pradėti vienas pirmųjų. Kiti kaimynai kartais stebisi tokiu jauno vyro skubumu. Tačiau pastangos pasiteisina – darbus atlikus geriausiu laiku, pasėliai auga gražūs ir derlingi. Pagal patarlę: „Anksti kėlęs ir jaunas vedęs – nesigailėsi“.
Antroji minėtos patarlės dalis irgi idealiai tinka Naturjevų šeimai. Olegas ir Inesa susituokė būdami devyniolikmečiai. O šiemet šeima atšventė krištolines vestuves - 15 metų vedybų sukaktį.
Inesa šypsosi, jog tekėjo jau už ūkininko, todėl numanė, kokia ateitis laukia. Šeimai bekuriant ūkį gimė net keturios atžalos. Vyriausias sūnus Nedas jau penkiolikmetis, antrasis - aštuonerių Kernius bei jauniausios – dvynės šešiametės Medeina ir Žemyna. „Mergaitėms norėjome išrinkti tarpusavyje derančius vardus, kurie parodytų jų, identiškų dvynukių, ryšį. Medeina – miško deivė, Žemyna – žemės deivė. Jos kaip medis ir žemė, viena be kitos negali“, - sako laiminga mama. Olegui ir Inesai buvo vos po 28-erius metus, kai jie tapo keturių vaikų tėvais!
Jaukūs namai - kūrybingų rankų darbas
Jau dešimtus metus Naturjevų šeima gyvena naujame name. Šalia tėvų sodybos namą savo šeimai pastatė pats Olegas. O jam talkino abiejų sutuoktinių giminės. Sutartinai dirbant visai giminei namas iškilo maždaug per metus. Žmona iš karto pritarė vyro pasirinktam namo projektui, nė jo nemačiusi. Pasitikėjo. Vidaus interjerą sutuoktiniai sukūrė kartu, šįkart labiau pasikliaudami Inesos skoniu ir intuityviu daiktų pasirinkimu. Retai taip būna, kad vyras ir žmona, nuvažiavę ką nors pirkti, nesusiginčytų. Tik ši taisyklė visiškai negalioja Naturjevams. Šeimos sutarimą rodo jos jaukūs namai.
O jaukumą nuolatos puoselėja Inesa. Ko tik nesugeba ši moteris! Ir skaniausius valgius gaminti, ypač – kepti tortus, ir megzti, ir paveikslus bei puokštes kurti. O kur dar gėlių ir daržovių auginimas, gėlynų tvarkymas, užsiėmimai su vaikais. Viską išbandyti jai patinka! Apie kasdienius buitinius darbus darbelius ir rūpesčius jau nė kalbėti neverta – juos tiesiog privalu atlikti. Keturių vaikų mamai yra ką veikti visada! Žvelgiant, kaip Inesa sukasi virtuvėje, atrodo, kad viską, ko besiimtų, moteris daro lengvai, kad viskas gaunasi tarsi savaime, be didelių pastangų. Nors iš tiesų, tik ji pati žino viso to kainą, ir turbūt neverta nė spėlioti, kaip viską suspėja...
O kur dar susirgusių vaikų slaugymas. Kai šeimoje jų keturi, – mamai rūpesčių pakanka. Ir čia labai praverčia medicinos žinios, nes pagal profesiją Inesa yra medikė (gydytojo padėjėja). Tiesa, dirbti pagal specialybę jai ilgai neteko. Vienas po kito gimė vaikai, ir visą dėmesį mama skiria jiems.
Moteris juokiasi, kad vaikai ją išmokė naujų „profesijų“. Nes ypatingi kūrybos proveržiai ją aplankydavo būnant nėščiai. Štai, laukdamasi vaikų ji baigė bent dvejus kelių pakopų floristikos kursus. O juose įgytas žinias ir praktiką dabar pritaiko ne tik puošdama savo namus, bet ir giminaičių, draugų šventes.
Dvigubos šventės: pagal stačiatikius ir katalikus
Įdomu tai, kad Didžiuosiuose Ibėnuose nuo senų laikų gyvena rusų benduromenė. Čia ji atsirado po 1863-ųjų sukilimo, kai senasis kaimas buvo sudegintas. Carinės valdžios sprendimu į Ibėnus buvo atkelta kelios dešimtys sentikių šeimų. Tikėtina, kad tarp jų buvo ir Naturjevų protėviai. Iš gretimo Voškonių kaimo kilusios Inesos tėtis taip pat sentikis. Naturjevų šeima gerbia savo tautos istoriją, tačiau lygiai taip pat puoselėja ir lietuviškumą.
„Mes šeimoje švenčiame tiek katalikiškas, tiek ir stačiatikių religines šventes. Todėl kasmet turime po dvejas Kalėdas, dvejas Velykas“, - sako Inesa. Ji pasakoja, jog, pavyzdžiui, per Velykas būtinai kepa tradicinę mielinę bandelę. Inesos tėvų namuose tokią visuomet kepa jos tėtis. Dabar abu kepa kiekvienas savo namuose ir vėliau aptaria, kaip kuriam pavyko. Per Kalėdas Inesa pati kepa kūčiukus, imbierinius sausainukus. Šeimininkės nuomone, šventėms viskas turi būti pačių pasigaminta. Tuomet pajuntama tikroji švenčių dvasia ir tradicijos. Naturjevų vaikai mėgsta savo gimtadieniams „užsisakyti“ ypatingus tortus. O mamytė pasistengia atžalų norus išpildyti: pagamina tortus, puoštus pagal vaikų fantaziją.
Į metines šventes susirenka plati Naturjevų giminė. Ne tik į šventes. Šeimoje įprasta visiems artimiausiems giminėms susiburti kartu kiekvieną savaitgalį. Kūrenama pirtelė, kepami šalykai, gaminamas kitoks maistas, aptariami reikalai, dalijamasi įspūdžiais – tiesiog leidžiamas laikas drauge. Be tokių suėjimų savaitgaliai neįsivaizduojami. „Įprasta, kad šeštadieniais mūsų ir greta esančiuose tėvų namuose šurmuliuoja apie dvi dešimtys žmonių“, - sako Naturjevai. Susirenka ir suaugusieji, ir vaikai. Smagu.
Šiais masinės Lietuvos gyventojų emigracijos laikais vis rečiau galima sutikti šeimų, kurių visi nariai likę gimtinėje. Naturjevai – vieni tokių. Olego brolis ir dvi seserys, Inesos brolis, jų vaikai – visi gyvenimus kuria mūsų šalyje (tik viena giminės mergina, ypatingai pamėgusi keliones, gyvena svetur). Todėl susiburti kartu, padėti vieni kitiems visuomet nori ir gali.
Vestuvinės puokštės
Šeimos švenčių ir susibūrimų metu Inesai dažniausiai tenka ypatinga užduotis – giminaičiai prašo moters papuošti stalus, sukurti puokštes vestuvininkams ir pan. Ši veikla Inesai – viena maloniausių, nes galima drąsiai panaudoti savo beribę fantaziją ir atskleisti neblėstantį kūrybiškumą. Dažnai puokštės kuriamos tam tikra sugalvota tematika. Pavyzdžiui, žiemą vykusioms giminaitės vestuvėms pasirinko baltos spalvos ir ledo stilių. Kitąkart žemdirbystės motyvais kurtoms puokštėms panaudojo kviečių varpas ir mėlynas rugiagėles. Kiek nuotakų Inesa jau yra papuošusi, net neskaičiavo. Nemažai būtų!
Prieš kelerius metus Inesa susižavėjo levandomis, dabar prie namų jau užsodinti keli arai šių krūmelių. Iš levandų ji gamina kvapnius ryšulėlius, šakeles panaudoja puokštėms, nusineša į pirtį - aromaterapijai. Ateityje norėtų išbandyti padaryti iš šių žavingų augalų ir kažką įdomesnio.
Vėlinėms, Velykoms ar Kalėdoms floristė visuomet sukuria teminių puokščių. Ne dėl komercijos, o tiesiog sau. Olegas pajuokauja, kad vienintelė vieta, kur žmona sėja grūdus, tai Velykinės kompozicijos su želmenimis.
Pavyzdys kitiems
Naturjevų šeima nelieka nuošalyje ir puoselėjant vietos bendruomeniškumą. Jie prisidėjo tvarkant netoli esančią Didžiųjų Ibėnų Švč. Dievo Motinos ėmimo į dangų sentikių cerkvę, kuri prieš dvejus metus minėjo 150-ties metų sukaktį. Įdomu tai, kad seniau ši cerkvė buvo viena turtingiausių savo ikonomis.
Naturjevų ūkis ne kartą buvo išrinktas vienu geriausių ūkių Kauno rajone. Iš rajono mero šeima yra gavusi apdovanojimų ir padėkų už gražų pavyzdį aplinkiniams.
Tokios šeimos, kaip Naturjevų, palaiko kaimo gyvybingumą ir kuria ateitį. Kuo daugiau tokių žmonių – jaunų, energingų, bendruomeniškų – reikia mūsų šaliai. Beje, prieš ketverius metus Olego tėvai atšventė auksines vestuves – 50 metų kartu. To norisi palinkėti ir jaunajai Naturjevų šeimai!
