1. Lietuvoje visi ūkininkai yra turtingi ir gauna daug paramos iš Europos Sąjungos, kartais ir už tai, kad nieko neveiktų
Vidutinės ūkininko pajamos Lietuvoje yra mažesnės nei vidutinis darbo užmokestis šalyje. 2023 m. vidutinės metinės ūkininko pajamos buvo 17,2 tūkst. eurų, o vidutinis darbo užmokestis – 20,2 tūkst. eurų.
Ūkininkai patiria dideles gamybos sąnaudas, susijusias su trąšomis, kuru, pašarais, žemės ūkio technika ir kt. Ūkininkų pajamos priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip oro sąlygos, derliaus kaina, rinkos pokyčiai. Dėl to ūkininkų pajamos gali smarkiai svyruoti metai iš metų.
Europos Sąjungos parama yra skirta ūkininkams, kurie įgyvendina įvairius projektus, skirtus ūkių modernizavimui, aplinkosaugos gerinimui, gyvūnų gerovės užtikrinimui ir panašius. Ūkininkai, norintys gauti paramą, turi parengti projektus ir atitikti griežtus reikalavimus.
Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos ūkininkai susiduria su įvairiomis problemomis ir nėra tokie turtingi, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Europos Sąjungos parama vaidina svarbų vaidmenį Lietuvos žemės ūkyje, tačiau ji nėra skirta ūkininkams už nieko neveikimą.
2. Smulkieji ūkininkai yra nepajėgūs konkuruoti ir turėtų išnykti
Smulkieji ūkininkai vaidina svarbų vaidmenį palaikant Lietuvos kaimo vietovių gyvybingumą ir užtikrinant maisto produktų įvairovę. Jie gali sėkmingai konkuruoti, pasitelkdami inovatyvius sprendimus, tiesioginę prekybą ir bendradarbiavimą.
Smulkieji ūkiai yra lankstesni ir gali greičiau reaguoti į rinkos pokyčius bei vartotojų poreikius. Pavyzdžiui, jie gali lengviau pereiti prie ekologinio ūkininkavimo ar nišinių produktų gamybos. Dėl mažesnių ūkių dydžio smulkieji ūkininkai gali skirti daugiau dėmesio kiekvienam gyvūnui ar augalui, taip užtikrindami aukštesnę galutinių produktų kokybę.
Smulkieji ūkininkai dažnai parduoda savo produktus tiesiogiai vartotojams arba vietinėms parduotuvėms, taip prisidėdami prie vietinės rinkos aprūpinimo maistu ir sutrumpindami tiekimo grandines. Lietuvoje yra daug sėkmingų smulkių ūkių pavyzdžių, kurie įrodo, kad smulkieji ūkininkai gali sėkmingai konkuruoti rinkoje.
3. Lietuvos žemės ūkis daro didelę žalą aplinkai
Nors žemės ūkis neišvengiamai daro tam tikrą poveikį aplinkai, teiginys, kad jis daro didelę žalą, yra pernelyg supaprastintas. Palyginti su sovietmečiu, Lietuvoje azoto trąšų naudojimas sumažėjo beveik perpus, sparčiai daugėja tausojančias praktikas naudojančių konvencinių ūkių.
Diegiamos įvairios aplinkosaugos priemonės, skirtos sumažinti žemės ūkio poveikį vandens telkiniams ir biologinės įvairovės nykimui. Be to, šios ūkio šakos neigiamą poveikį aplinkai vis dažniau padeda mažinti biostimuliatorių ir mikroorganizmų taikymas.
4. Nepaisant tam tikros pažangos, Lietuvos žemės ūkis nėra pakankamai efektyvus
Lietuvos žemės ūkis nėra tobulas, tačiau pastaraisiais metais jis padarė didelę pažangą. Pavyzdžiui, grūdų derlius nuo 2000 m. padidėjo beveik dvigubai. Dėl technologinių inovacijų ir tiksliosios žemdirbystės metodų diegimo ūkininkai gali ženkliai sumažinti gamybos sąnaudas.
Yra sėkmingų ūkių pavyzdžių, kurie rodo, kad Lietuvos ūkininkai gali būti konkurencingi tarptautinėje rinkoje. Pavyzdžiui, Vilniuje turime didžiausią vertikaliosios žemdirbystės ūkį Europoje „Leafood“.
5. Jaunimas nenori dirbti žemės ūkyje ir ateityje truks ūkininkų
Nors tiesa, kad žemės ūkyje dirba mažiau jaunimo nei anksčiau, teiginys, kad ateityje trūks ūkininkų, yra pernelyg pesimistiškas.
Jaunimas vis labiau ima domėtis inovatyviais ūkininkavimo metodais, mato potencialą sėkmingai dirbti šiame sektoriuje, jaučia jo perspektyvą ir yra linkęs kovoti už savo teisėtus interesus. Daug šviesių jaunų veidų matėme ir neseniai didelio dėmesio sulaukusioje ūkininkų protesto akcijoje Vilniuje.
