Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovė Jurgita Jankauskienė sako, kad ypač didelė rizika yra kviečiams, rapsams – šąlant dirvoje esančiam vandeniui jis plečiasi ir gali nutraukti rapsų šaknis, o tai reiškia augalo žūtį.
„Kai kuriuose rajonuose, pavyzdžiui, Pasvalyje, vis dar yra sniego danga. Po ja augalai yra gerokai saugesni. Po sniego sluoksniu net pašalas nesusidaro. Tačiau ten, kur tokios dangos nėra, šąlant orui rizikos didėja. Ypač kviečiams ir kvietrugiams, jie tiesiog nušąla. Šiuos procesus paspartina stiprus vėjas“, – BNS sakė J.Jankauskienė.
Anot jos, taip pat didelė rizika yra itin vešliems rapsams – jiems reikia gerokai storesnio sniego dangos sluoksnio, o tokio šiuo metu nėra.
„Realų vaizdą pamatysime pavasarį, kai prasidės vegetacija. Nerimo nemažai, deja, šiuo metu galime tik stebėti laukuose vykstančius procesus ir viltis, kad žala bus minimali“, – teigė J.Jankauskienė.
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė taip pat teigia, kad augalus neigiamai veikia tokie ryškūs temperatūrų svyravimai, tačiau realūs nuostoliai gali pasimatyti, jei permainos užsitęs ilgiau.
„Blogiausia, kai būna teigiama temperatūra, pradeda augalo sultys judėti, vegetuoti, brinksta pumpurai, ir jei kaip dabar, šaltis, tada tiesiog neišsprogsta. Kalbant apie obelis, jos visiškai nenušaltų, bet derliui turėtų įtakos, skursti medis pradeda“, – BNS sakė V.Kuliešienė.
„Dar didelių padarinių neturėjom, bet, aišku, medžiai paveikti, kamienai paveikti, nes dabar, pavyzdžiui, šalta, įkaitina saulė, o naktį būna šaltis, ir kamienai trūkinėja, tada ligos įsiveisia, amžius sutrumpėja augalų“, – kalbėjo ji.
Anot V.Kuliešienės, jautriausiai į orų permainas reaguoja kaulavaisiai, pavyzdžiui, trešnės ar vyšnios, nes jos sprogsta anksčiausiai.
