„Šalies pramonės įmonės pieno perdirba gerokai daugiaunei jo pajėgia pagaminti Lietuvos prekiniai pieno ūkiai. Trūkstama žaliava importuojama iš Latvijos bei Estijos stambiųjų pieno gamintojų“, – pranešime cituojamas „Pieno centro“ vadovas Egidijus Simonis.
Pasak jo, iki 2018 metų lietuviško pieno dalis augo, tačiau pernai jo supirkimas ir perdirbtas kiekis sumažėjo – daugiausia įtakos tam turėjo sausra.
„Išdegė ganyklos, dėl karščio pieno baltymų ir riebalų rodikliai sumažėjo, kritusi pašarų gamyba juos pabrangino, nemaža dalis ūkių nutraukė veiklą, todėl pieno gamyba ūkiuose smuko. Tačiau pastaruoju metu padėtis taisosi, pieno gamyba ūkiuose pradėjo augti“, – sako E.Simonis.
Pernai šalyje perdirbta 1,734 mln. tonų žaliavinio pieno – 0,4 proc. mažiau nei 2017 metais, tačiau daugiau nei 2015 ir 2016 metais. Pieno ūkiai pernai pardavė 1,363 mln. tonų pieno, iš jo 94 proc. supirkta, o 6 proc. eksportuota.
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 18,6 tūkst. pieno ūkių. Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina per du šių metų mėnesius siekė 30,6 centų už kilogramą. Stambiems pieno gamintojams vidutiniškai mokėta 34,3 centų.
Vidaus rinkoje parduodama apie 40 proc. Lietuvos įmonėse pagamintų produktų, o 60 proc. eksportuojami.
Pieno produktų vartojimas Lietuvoje išlieka pastovus, todėl gamybai didžiausios įtakos turi eksporto rinkos.
Lietuvos pieno gaminių eksportas pagal kiekį 2018 metais išaugo 3,4 proc., tačiau pajamų atžvilgiu sumažėjo, dėl nukritusių kainų eksporto rinkose.
