Sausį didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės (AB „Pieno žvaigždės“, AB „Rokiškio sūris“, AB „Žemaitijos pienas“, AB „Vilkyškių pieninė“, UAB „Marijampolės pieno konservai“) už toną pieno vidutiniškai mokėjo 1454 Lt. Tuo metu kovą didžiausia pieno tonos kaina tesiekė 1309 Lt.
„Kritimas yra palyginti didelis. Nuo kovo iki gegužės kainos kai kuriais atvejais yra iki 40 proc. nukritusios“, – 15min.lt sakė Andriejus Stančikas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
Tuo metu parduotuvėse pienas vis dar kainuoja tiek, kiek kainavo ir metų pradžioje.
Pieno – per daug
A.Stančikas sakė, kad pagrindinė pingančio pieno priežastis – jo perteklius. Europoje pieno gamyba yra išaugo.
„Jau vasarį pienas iš Vokietijos pradėtas parduoti Lenkijai, žemomis kainomis, per ją atitinkamai pasiekė ir Lietuvą. Tai yra, ko gero, vienas iš pagrindinių dalykų – rinkoje yra perteklinio žaliavimo pieno“, – sakė A.Stančikas.
Per didelę pieno pasiūlą stabdo kvotų sistema – valstybė, viršijanti pieno gamybos kvotas, moka baudą. Pasak A.Stančiko, daugelis valstybių viršija kvotas. 2015 metais tokią sistemą ketiname panaikinti. A.Stančikas pasakojo, kad praėjusią savaitę Briuselyje buvo suabejota pieno pertekliumi – skaičiuojant viso pasaulio pieno gamybą, rinkoms dar trūksta 2-3 proc. pieno.
Apie 60 proc. žaliavinio perdirbto pieno yra eksportuojama, todėl kainoms didelę įtaką daro ir eksportas.
„Pagrindinės rinkos – Rusija ir ten nemažai eksportuojama. Kiek aš žinau, ir į Italiją veža, atsidaro šiek tiek ir Amerikos rinka, bet tai yra labai maži kiekiai. Atėjus pavasariui Lietuvoje visada bandoma numesti kainas, nes vasarą pieno kiekis šiek tiek padidėja ir kai kuriais atvejais gal ir mūsų perdirbėjai šiek tiek piktnaudžiauja ir bando užsidėti tuo laikotarpiu. Rudenį prasideda kova dėl žaliavos ir praktiškai pieno kainos pradeda kilti. Žemdirbiams elektros energja ir degalai neatpigo, paslaugos – tiek technikos remontų, tiek pašarų – kainos nekrenta, o tik didėja“, – A.Stančikas sakė, kad dėl krentančių pieno supirkimo kainų kenčia žemdirbiai.
Vartotojai nepajuto
„Vartotojai tikrai nepajuto, pajuto tik žemdirbiai ryškiai. Vidaus rinkoje kažkokių pokyčių nėra. Be abejo, nėra taip lengva ir mūsų perdirbėjams. Jei turi konkuruoti toje pačioje Europoje, nes Rusijos rinka pastaruoju metu yra labai rizikinga“, – sakė A.Stančikas.
Apie tai, kad pieno kaina smarkiai pastaruoju metu nesvyravo, 15min.lt patvirtino ir didžiųjų Lietuvos prekybos centrų atstovai.
„Pieno produktų kainų kilimą fiksavome praėjusių metų pabaigoje. Tuomet dėl brangstančios žaliavos pieno kainos šoktelėjo maždaug penktadaliu, tačiau mūsų parduotuvių lentynose pieno produktų kainų didėjimas buvo gerokai mažesnis ir siekė tik 5-6 proc. Šiais metais „Maxima“ parduotuvėse siūlomų pieno produktų kainos išlieka stabilios“, – sakė bendrovės Komunikacijos vadovė Renata Saulytė.
Pieno kainos beveik nesikeitė ir prekybos centre „Rimi“.
„Buvo pora įmonių, kurios pakėlė šiek tiek pieno kainas, tačiau visų kitų įmonių pieno kainos nesikeitė“, – sakė bendrovės viešųjų ryšių atstovė Giedrė Bielskytė.
Kainos turėtų mažėti
Kol kas vartotojai žaliavinio pieno pigimo dar nepajuto, tačiau ilgainiui pienas turėtų pigti.
„Rokiškio“ sūrio valdybos pirmininkas Dalius Trumpa 15min.lt sakė, kad jų superkamo pieno kainos nesvyravo tiek daug, kiek įvardijo Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
„Tokių atvejų, kad mūsų įmonėje smuktų 40 proc. supirkimo kaina, aš nežinau. Mūsų įmonės kainos sumažėjo tikrai mažiau. Jos pradėjo mažėti tik balandį“, – sakė D.Trumpa.
Kadangi Lietuvos pieno rinka yra visiškai integruota į pasaulio pieno rinką, kainos pasaulyje lėmė ir kainas Lietuvoje.
„Tų produktų kainos priklauso nuo to, kokia kaina yra pasaulinėje rinkoje. Šį pavasarį pasaulinėse rinkose po ilgo kilimo, kuris tęsėsi dvejus metus, produktų kainos nukrito, sumažėjo jų paklausa. Kadangi žaliavinis pienas sudaro didžiąją dalį savikainos, todėl mažėja žaliavinio pieno kaina“, – sakė D.Trumpa.
Tačiau jis pabrėžė, kad dėl žaliavinio pieno kainų perdirbėjai patiria nuostolius pastaruosius 1,5-2 metus.
„Reikia nepamiršti, kad žaliavinio pieno vietinė rinka pieno perdirbėjams paskutinius 1,5-2 metus visą laiką buvo nuostolinga ir tą nuostolį įmonės dengdavo iš eksporto. Taip pat kainos koreguosis, kokiu dydžiu, priklausys nuo kiekvienos įmonės“, – sakė jis.
Artėjant vasaros sezonui, mūsų tinklo parduotuvėse pieno kainos įprastai mažėdavo, tačiau šiuo metu nesame gavę jokios informacijos iš pieno gamintojų, jog artimiausiu metu pienas pigs, – sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Pieno kaina parduotuvėse, D.Trumpos teigimu, sureaguos į žaliavinio pieno kainas, tačiau pokytis nebus staigus – pakeisti kainas parduotuvėje užtrunka 1-2 mėnesius.
R.Saulytė taip pat sakė, kad pienas pavasarį turėtų pigti: „Kaip ir kiekvieną pavasarį, tikimės, kad pieno produktų kainos ne tik išliks stabilios, bet ir artimiausioje perspektyvoje – mažės. Paprastai dėl sezoniškumo – pingančios žaliavos, didesnės pasiūlos pavasarį pieno kainos šiek tiek smukteli. Vis dėlto, kaip keisis pieno produktų kainos artimiausiu metu priklausys ne tik nuo orų, žaliavos kainos, paklausos ir pasiūlos šalies bei Europos rinkose, bet ir nuo konkrečių gamintojų sprendimų.“
Tuo metu prekybos centras „Iki“ kainų mažėjimo kol kas neprognozuoja.
„Artėjant vasaros sezonui, mūsų tinklo parduotuvėse pieno kainos įprastai mažėdavo, tačiau šiuo metu nesame gavę jokios informacijos iš pieno gamintojų, jog artimiausiu metu pienas pigs“, – sakė „Iki“ Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Kainos įtakos turės ir pašarų kainos, priklausančios nuo grūdų derliaus, kuris šiemet, prognozuojama, gausus nebus.
Milžiniški nuostoliai augalininkystėje
Šalčiai Lietuvoje neužsibuvo, tačiau kelių naktų šalnų pakako, kad nušaltų žieminiai pasėliai. Pasak „Agrokoncerno“ savininko Ramūno Karbauskio, nušalo apie 90 proc. pasėlių. Ypač nukentėjo šiauriniai Lietuvos regionai, tuo metu pietiniai, kuriuose snigo, žiemą išgyveno lengviau.
„Žmonės nedaug tegali padaryti įtakos – kainos priklauso nuo vartojimo, nuo rinkų, bet gamta savo daro. Būtų vieną dieną prieš atšalimą pasnigę, būtų viskas buvę gerai. Bet tokia yra žemdirbių dalia. Galima konstatuoti, kad daugeliui ūkininkų, žemdirbių šie metai yra negailestingi. Mes džiaugėmės – ir kviečiai, ir rapsai atrodė tiesiog puikiai. Pora naktų, vėjas ir didžiulis šaltis, sniego nebuvimas, ir mes turime laukus, kurie yra tiesiog tragiški“, – 15min.lt sakė R.Karbauskis.
Pasak jo, dėl to ūkininkų nuostoliai siekia šimtus milijonų litų. Nors pavasaris šiemet – ankstyvas, ūkininkai dėl to džiaugtis nepuola, nes vasarinės kultūros nėra tokios derlingos.
Pasak D.Trumpos, grūdų rinka daro įtaką pieno rinkai, nes grūdai reikalingi pašarams. Tačiau, net ir tuo atveju, jeigu derlius Lietuvoje bus prastas, grūdų ir pieno kainos nebūtinai šoktels aukštyn.
„Įtaką pieno kainai turi pašarų kaina. Pašarai iš dalies yra ir grūdai. Bet, kaip ir pieno atveju, grūdų kaina, nesvarbu, ar Lietuvoje grūdai iššalo, ar geras derlius, ar blogas, priklauso nuo eksporto, kadangi Lietuvos ir pieno, ir grūdų kiekiai yra labai maži, kad darytų įtaką pasaulinėms kainoms. Tai, jeigu Lietuvoje iššalo, bet Lenkijoje, Vokietijoje, JAV bus geri derliai, tai, nežiūrint į tai, kad Lietuvoje derlius ne koks, kainos bus mažos“, – sakė D.Trumpa.
Tuo metu žemdirbiai, nepatenkinti mažomis pieno supirkimo kainomis, galėtų ne parduoti pieną, o jį perdirbti, tačiau tą daro tik pavieniai ūkininkai.
„Yra realizavimo problemų. Ypač smulkiems ūkiams, kurie yra nutolę nuo miestų, tai kol jų pagamintas produktas pasieks vartotoją, bus ir laikas sugaištas, ir per brangu. Todėl liekame prie to, kad perdirbėjai turi gaminti produktus, o žemdirbiai – žaliavą“, – sakė A.Stančikas.
