Nafta kirto pienui
Kaip teigia Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorius Egidijus Simonis, pieno produktų paklausos sumažėjimą pasaulyje paveikė kritusios naftos kainos, kurios itin silpnina perkamąją galią šalyse, priklausomose nuo pajamų, gaunamų iš naftos eksporto.
Lietuva eksportuoja net 60 proc. visos pieno gaminių produkcijos.
Be to, pieno produktų pasiūlą ir paklausą išbalansavo kritusios pieno gaminių eksporto į Kiniją apimtys bei Rusijos embargas vakarietiškiems maisto produktams.
Siekiant stabilizuoti padėtį pieno rinkoje Prancūzija, antroji po Vokietijos didžiausia ES pieno gamintoja, siūlo skatinti ūkininkus mažiau gaminti žaliavinio pieno. Tačiau šiam pasiūlymui priešinasi Airija, kurios vertinimu, po pieno kvotų panaikinimo toks sprendimas bendrojoje žemės ūkio politikoje būtų „žingsnis atgal“.
Vietoj to, airiai siūlo ES sutelkti dėmesį į rinkos paramos priemones, kurios paremtų pieno gamybos ūkius esant žemoms supirkimo kainoms.
Beje, tarp visų ES šalių būtent Airijoje per 2015 sausį – lapkritį, palyginti su 2014 m. periodu, pieno surinkimo kiekis augo daugiausia – net 13 proc.
Vargu, ar galima tikėtis, jog europiečiai ryšis riboti žaliavinio pieno gamybą, kadangi kai kurios šalys vidaus rinkoje pieno produktų pavidalu suvartoja dukart mažiau pieno nei jo pagaminama ūkiuose. Pavyzdžiui, Lietuva eksportuoja net 60 proc. visos pieno gaminių produkcijos.
Padėtis miglota
Greičiausiai ES perteklinė pieno žaliava artimiausiu metu ir toliau darys didžiausią spaudimą natūralaus pieno supirkimo kainai ne tik Europoje, bet ir Australijoje, Naujoje Zelandijoje bei JAV.
Kadangi padėtis pasaulinėje pieno rinkoje išlieka gana miglota, jau dabar tampa aišku, kad finansinė pagalba žemdirbiams neišvengiama ir turi būti suteikta kuo skubiau.
Po Žemės ūkio ministrų tarybos posėdžio praėjusią savaitę Briuselyje Europos Komisija patvirtino apie pasirengimą suteikti papildomą paramą sudėtingą situaciją išgyvenantiems žemės ūkio sektoriams.
Visos 28 ES valstybės iki š.m. vasario 25 d. turi pateikti pasiūlymus, kaip įveikti žemės ūkio krizę, todėl raginamos galvoti apie visiškai naujas krizės įveikimo ir žemdirbių paramos priemones.
Pavyzdžiui, didžiosios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės kaip papildomą priemonę siūlo Vyriausybei priimti sprendimą, kad dalį PVM, kuris mokamas už parduotus pieno produktus, būtų nukreipiamas į specialų kaupiamąjį krizinį fondą.
Šio fondo lėšos išimtinai turėtų būti naudojamos kritiniu laikotarpiu, kaip yra dabar, ir tiesiogiai žemdirbiams remti. Taip pat būtina ieškoti ir kitų vidinių resursų sektoriui paremti.
