„Artimiausiu laikotarpiu pieno ir produktų gamybai, žaliavos supirkimo kainoms ir eksporto rezultatams didžiausios įtakos turės gamtinės sąlygos pagrindiniuose žaliavos gamybos regionuose bei užsienio prekybą nulemiantys geopolitiniai veiksniai“, – pranešime sakė asociacijos vadovas Egidijus Simonis.
Anot jo, pasaulinės rinkos perspektyvos yra miglotos dėl neaiškios „Brexit“ baigties, taip pat dėl tvyrančios prekybos karo įtampos tarp JAV ir Kinijos.
Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios JAV pieninės stambiesiems pieno tiekėjams 2018 metų gruodį mokėjo vidutiniškai 307 eurus už toną, Naujosios Zelandijos – 294 eurus, Europos Sąjungos – 341 eurą. Gruodį pienas 0,6 proc. pabrango tik Naujojoje Zelandijoje. Pieno supirkimo iš stambių tiekėjų kaina JAV sumažėjo 4,7 proc., Europoje – 1,1 procento.
„Europos Sąjungos pieno gaminių eksportas pernai susitraukė – pieno ūkiai netruko sureaguoti ir metų pabaigoje taip pat pradėjo mažinti žaliavos gamybą ūkiuose, tačiau tai neapsaugojo nuo žaliavos kainų kritimo“, – sako E.Simonis.
Lietuvoje natūralaus pieno supirkimo kaina sausį, palyginti su gruodžiu, smuko 2,5 proc. iki 306 eurų už toną, o palyginti su pernai sausiu – 0,5 proc., skelbia Žemės ūkio ministerija.
Anot E.Simonio, Lietuvoje pieno supirkimo kainas veikia sumenkę pagrindinių lietuviškų eksporto prekių – sūrių, išrūgų ir grietinėlės – pardavimai užsienyje.
