Apeliuojama į patriotų kišenes?
„Keista, bet įstatymas dienos šviesą pamatė, nes toks įspūdis buvo, kad daroma viskas, kad jis nepraeitų“, – 15min.lt teigė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas ir sakė, kad vykstant diskusijoms tiek Prezidentūra, tiek kitos institucijos gynė prekybos centrų interesus.
Nuo rugpjūčio įsigaliosiančiame įstatymo variante nebeliko pradžioje siūlyto draudimo, pagal kurį prekybos centrams nebūtų galima taikyti didesnio negu 10 proc. antkainio būtiniausiems pieno produktams.
Nuo rugpjūčio įsigaliosiančiame įstatymo variante nebeliko pradžioje siūlyto draudimo, pagal kurį prekybos centrams nebūtų galima taikyti didesnio negu 10 proc. antkainio būtiniausiems pieno produktams.
Toks draudimas būtų galiojęs ne tik mūsų šalyje pagamintiems pieno gaminiams, bet ir produktams iš kitų ES šalių. Teisininkai tvirtino, kad toks reikalavimas būtų pažeidęs ES laisvo prekių judėjimo laisvę.
„Geriau negu nieko“, – paklaustas, ar yra patenkintas prezidentūros palaimintu įstatymu sakė A.Stančikas.
Jis teigė, kad lyginant pirminį įstatymo projektą su priimtuoju, pastarojo poveikis bus sąlyginis.
„Jau nuo 2012 m. iš pieno perdirbėjų pusės buvo ignoruojami pieno kooperatyvai, kurie šiandien pateikia ir savo transportu įmonėms pristato didžiulius pieno kiekius. Tačiau tam, kad ūkininkai nesiburtų į kooperatyvus, įmonės darė viską, kad kooperatyvai sužlugtų, jiems mokėdami labai žemomis kainomis“, – kritiką pieno perdirbimo įmonėms žėrė A.Stančikas.
„Aišku, jei yra sutartis ir sutartis yra pažeista, yra teisminis procesas. Jei sutartį sulaužei – tam tikros sankcijos. Tačiau pieno sektorius toks, kad jei šiandien nepardavei pieno, tai rytoj turi didžiulius nuostolius. Ir įmonės jeigu nesutinka pirkti, tai galima bylinėtis, bet procesas prasitęs, o kur pieną dėti?“, – kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas, turėdamas omenyje įstatyme paminėtą nuostatą dėl susitarimo tarp žalio pieno pirkėjo ir pardavėjo laikymosi.
„Tokiu atveju kooperatyvas pasmerktas“, – sakė A.Stančikas ir pridūrė, kad tikisi, jog įstatymas padės geriau apginti ūkininkų interesus.
Kalbėdamas apie vieną iš labiausiai pieno gamintojams nepatinkančių nuostatų, pagal kurią ant Lietuvos rinkai tiekiamų Lietuvos įmonių pieno gaminių privalės būti nurodyta pieno kilmės šalis, A.Stančikas sakė, kad galbūt dideliems mūsų šalies patriotams tai taps paskata pirkti vieną, o ne kitą produktą.
Be to, jis teigė, kad įvedus tokį ženklinimą būtų lengviau atsekta, iš kur konkrečiai bloga žaliava yra pasiekusi rinką.
„Pagal ES reglamentą įpareigota, kad atsekamumas pagal maisto saugą turi ateiti iki pat ūkininko. Nemanau, kad yra prieštaravimas (ES teisei)“, – tikino A.Stančikas.
„Kai žiūrime iš praktikos, daugelyje ES šalių būtent yra nacionalinis interesas ir jose skatinamas nacionalinių produktų vartojimas. Galbūt tai nėra viešai demonstruojama, bet užslėptai visada egzistuoja“, – aiškino Žemės ūkio rūmų pirmininkas.
