Įstatymas nenaudingas niekam?
„Pirminis įstatymo variantas buvo visiškas ekonominis ir teisinis nesusipratimas. Pačios pirminės nuostatos prieštaravo tiek ekonominei logikai, tiek Lietuvos įsipareigojimams. Jos buvo pašalintos iš įstatymo. Kas liko, tai nieko nepakeičiantis, bet bereikalingą naštą verslininkams sukursiantis įstatymas“, – ministrės V.Baltraitienės pasiūlytą „pieno įstatymą“ įvertino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LRRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jis tikino, kad įstatymas nieko nepakeis, bet sukurs papildomas sąnaudas tiek ūkininkams, tiek pieno perdirbėjams ir pardavėjams.
Ž.Šilėnas atkreipė dėmesį į tai, kad pirminiame įstatymo variante egzistavo reikalavimas pieno perdirbėjams nurodyti, ar prekė pagaminta iš lietuviško, ar užsieninio žalio pieno, o dabar, pasak jo, šiuo klausimu padėtis dar labiau suprastėjo, nes reikia nurodyti konkrečią kilmės šalį.
„Nors gali žaliavinis pienas būti iš kelių šalių“, – sakė LLRI prezidentas.
Nemažu konkurencijos suvaržymu Ž.Šilėnas pavadino įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad pieną parduodantys ūkių subjektai yra suskirstyti į septynias grupes pagal parduodamo pieno kiekį per vieną dieną, o jiems visiems būtina mokėti vienodą supirkimo kainą.
Nemažu konkurencijos suvaržymu Ž.Šilėnas pavadino įstatyme įtvirtintą nuostatą, kad pieną parduodantys ūkių subjektai yra suskirstyti į septynias grupes pagal parduodamo pieno kiekį per vieną dieną, o jiems visiems būtina mokėti vienodą supirkimo kainą.
„Ūkininkams tai nebūtinai padės. Kaip šią kainą nustatyti? Sakoma, kad kaina turi būti vienoda, bet niekas nepasako – kokia? Gal būti situacijų, kuomet ūkininkui sumoki kainą, tokią nedidelę kaip dabar, o kitos net nebegali mokėti. Kitaip tariant, kainos negali ne tik mažinti, bet ir didinti“, – naująjį įstatymą komentavo Ž.Šilėnas ir pakartojo, kad nėra apgalvota, kokiu būdu supirkimo kaina bus nustatoma, o nuo to gali nukentėti ūkininkai.
„Pirminis variantas buvo absurdiškas dar ir tuo, kad pagal jį turėjo būti superkamas visas pienas Lietuvoje. Tai dabar pasikeitė, kad reikia nupirkti pieną pagal sutartį. Viskas normalu – tokia ir yra sutarties esmė. Tai įpareigojimas laikytis sutarčių“, – ironizavo LLRI atstovas ir pridūrė, kad buvo labai skubėta priimti įstatymą ir dėl to jis nėra kokybiškas.
„Mes dažnai pamirštame, kad ūkininkai irgi yra verslininkai. Turime dvi konfliktuojančias verslo grupes – kurie gamina žaliavinį pieną ir tie, kurie iš jo gamina produktus“, – situaciją apibūdino Ž.Šilėnas.
„Praktinės naudos nebus niekam. Į verslą buvo įnešta papildomo teisinio netikrumo. Visi normalūs gamintojai pamatė, kad gali bent dalį laiko sėkmingai kelią skintis labiausiai ekonomiškai nepagrįsti ir populistiniai projektai. Lietuvai kaip valstybei tai solidumo neprideda. Reiks klijuoti papildomus lipdukus ir tai kainuos pinigus, o kažkokia institucija dar kontroliuos, ar lipdukai teisinga klijuojami. Nuo to pienas tikrai neatpigs“, – įsitikinęs Ž.Šilėnas.
Įstatymą palaimino po jo pataisymo
Prezidentūros atstovai plačiau komentuoti valstybės vadovės pasirašyto įstatymo nepanoro.
„Prezidentūros siūlymu iš pirminio įstatymo projekto buvo išimtos nuostatos, kurios akivaizdžiai prieštaravo Europos Sąjungos teisei, konkurencijos teisei ir galimai Konstitucijai, todėl pataisytas įstatymas ir buvo pasirašytas“, – D.Grybauskaitės sprendimą pasirašyti ministrės V.Baltraitienės pasiūlytą įstatymą paaiškino prezidentės spaudos tarnyba.
