Piktžolių plitimo šaltinis – jų sėklomis ir vegetatyviniais dauginimosi organais užteršta dirva. Svarbu suprasti, kad visos naikinimo priemonės taikomos tik dygstančioms ar sudygusioms piktžolėms.
O dirvožemio užteršimą piktžolių sėklomis galime sumažinti iš anksto, užkertant kelią joms patekti į dirvą – tai prevencinės apsaugos priemonės. Kaip ir žmogui geriau rinktis sveiką gyvenimo būdą, o ne gydytis susirgus, taip ir žemdirbiams geriau neužteršti dirvos, nei vargti piktžolėtame lauke.
Tačiau nėra vieno universalaus pasėlių apsaugos būdo nuo piktžolių. Pasėlių piktžolėtumui turi įtakos bendra tvarka ūkyje ir visi agrotechnikos elementai. Šiuo metu žinomos įvairios piktžolių kontrolės priemonės, kurias galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: apsaugos, stelbimo ir naikinimo. Šiame straipsnyje aptarsime apsaugos priemones. Tai yra pirmoji ir svarbiausia piktžolių kontrolės grandis.
Javapjūtės ankstinimas. Dauguma piktžolių subrandina sėklas iki derliaus nuėmimo. Kuo ilgiau užtrunka javapjūtė, tuo daugiau piktžolių sėklų išbyra. Gyvulininkystės ūkiuose, kur javai auginami pašarui, javapjūtę verta pradėti anksčiau – javams esant pieninės arba pieninės-vaškinės brandos. Ankstyva javapjūtė sumažina piktžolių sėklų patekimą į dirvą.
Nenaudojamų žemių šienavimas. Apleista dirbamoji žemė per vienus metus tampa piktžolynu. Tokius piktžolynus būtina nušienauti prieš žydėjimą, kad piktžolės nesubrandintų sėklų. Patartina šienauti ir išgedusius pasėlių plotelius, neapsėtas vietas, kur auga piktžolės.
Pelų surinkimas. Nustatyta, kad į pelus patenka apie 26–37 proc. javuose subrendusių sėklų. Surinkus pelus ir juos išvežus iš lauko, sumažėja dirvos užterštumas piktžolių sėklomis.
Sėklos valymas. Į kombaino bunkerį gali patekti daugiau kaip 50 proc. javuose subrendusių piktžolių sėklų. Vėliau sėjant nevalytą sėklą, kartu pasėjamos ir piktžolių sėklos. Jos patenka į išpurentą, patręštą dirvą ir turi optimalias sąlygas dygti, augti ir vystytis.
Kai kurias piktžolių sėklas sunku išvalyti, pavyzdžiui, kibiojo lipiko, o garstuko sėklų visai neįmanoma atskirti iš rapsų sėklų. Tačiau kai kurios piktžolių rūšys, kaip dirvinė raugė, ruginė dirsė, kurios plisdavo kartu su sėkla, pradėjus jas intensyviai valyti, beveik išnyko. Užterštos sėklos valymas – svarbus piktžolių plitimo stabdymo būdas.
Prie to prisideda ir šiuolaikinės biotechnologijų įmonės, tokios kaip „Nando“, kuriančios inovatyvius produktus sėklų apdorojimui, kurie padeda pagerinti jų kokybę ir sumažinti užterštumą piktžolėmis. Pavyzdžiui, siūlomi mikrobiologiniai produktai, kurie padengia sėklas apsauginiu sluoksniu, apsaugančiu jas nuo piktžolių ir ligų.
Tinkamas mėšlo laikymas. Šeriant gyvulius piktžolėtu pašaru, piktžolių sėklos patenka į mėšlą. Mažiau piktžolių patenka į dirvą, kai tręšiama perpuvusiu, tvarkingai laikomu mėšlu. Siekiant sumažinti mėšlo užterštumą piktžolių sėklomis, reikia jį laikyti specialiose mėšlidėse, kur jis susislegia, o dėl mikroorganizmų veiklos įkaista. „Nando“ taip pat siūlo biologinius produktus, skirtus mėšlo tvarkymui, kurie padeda sumažinti piktžolių sėklų kiekį mėšle ir pagerinti jo kokybę.
Silosavimas. Siloso rūgimo metu taip pat žūsta beveik visos piktžolių sėklos. Silosuoti reikėtų piktžolėtą pašarą, pelus. Biotechnologijų įmonės taip pat kuria produktus, skirtus silosavimui, kurie pagerina siloso kokybę ir padeda naikinti piktžolių sėklas.
Karantinas – apsauga nuo invazinių piktžolių. Siekiant apsaugoti šalies žemės ūkį ir biologinę įvairovę nuo itin pavojingų piktžolių rūšių, kurios dar nėra paplitusios Lietuvoje, taikoma griežta karantino sistema. Šios invazinės piktžolės gali ne tik konkuruoti su kultūriniais augalais ir mažinti derlių, bet ir kelti grėsmę žmonių sveikatai, pavyzdžiui, sukeldamas alergiją.
Karantino metu įvežami grūdai, sėklos ir kita augalinė produkcija yra tikrinama, ar nėra užkrėsta karantininių piktžolių sėklomis. Jei aptinkama tokių sėklų, jos yra naikinamos, o užkrėsta produkcija yra utilizuojama arba grąžinama siuntėjui.
Lietuvoje karantininių piktžolių sąraše yra kelios ambrozijų rūšys, kurios yra labai alergiškos ir gali sukelti sveikatos problemų žmonėms. Karantinas yra kraštutinė, bet būtina apsaugos priemonė, kuri padeda užtikrinti žemės ūkio produkcijos saugą ir apsaugoti biologinę įvairovę.
Taigi apsaugos priemonės yra labai svarbios siekiant sumažinti piktžolių plitimą ir užkirsti kelią jų sėklų patekimui į dirvą. Jas taikant reguliariai ir kompleksiškai, galima žymiai sumažinti piktžolių populiacijas ir jų daromą žalą pasėliams.
Tačiau vien apsaugos priemonėmis užkirsti kelią pikžolėtumui galima tik iš dalies. Greta jų kompleksiškai labai svarbios yra ir piktžolių stelbimo bei naikinimo priemonės, kurias aptarsime kitame straipsnyje.
