Kaip teigiama Lietuvos žemės ūkio tarybos pranešime spaudai, atviras kreipimasis išplatintas prieš Europos Sąjungos institucijoms pradėjus 2019-2024 metų kadenciją ir Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuris vyks Briuselyje 2019 metų gruodžio 12 dieną.
Jame pabrėžiama, kad Baltijos šalių žemdirbiai, nepaisant jų nuolatinio prašymo atitaisyti istorines klaidas, sąlygojusias neteisingą išmokų paskirstymą, metai iš metų gaudavo ne daugiau kaip 54-60 % Europos Sąjungoje mokamų tiesioginių išmokų vidurkio. Nors trijų Baltijos šalių žemdirbiai gauna žemiausias tiesiogines išmokas Europos Sąjungoje, jų gaminamos produkcijos savikaina yra gerokai aukštesnė nei ES vidurkis, atitinkamai 129% (Estijos), 112% (Lietuvos), 113% (Latvijos). Trijų šalių ūkininkus taip pat neramina nuolat didėjantys aplinkosaugos reikalavimai Bendroje žemės ūkio politikoje, kurie gali stipriai apsunkinti šio sektoriaus raidą.
Anot pranešimo, vyksta derybos dėl Europos Komisijos teisinių pasiūlymų, susijusių su BŽŪP po 2020 metų, ir tikimasi aiškumo jau diskusiose dėl Europos Sąjungos 2021-2027 metų daugiametės programos ateinančios savaitės Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susirinkime. Prieš beveik septynerius metus, 2013 metų vasario 7-8 dienomis, Europos Taryba vieningai susitarė, kad vėliausiai 2020 metais visos šalys-narės turėtų pasiekti išmokų dydį lygų 196 eurų už hektarą dabartinėmis kainomis. Lietuvos, Latvijos, Estijos žemdirbiai atkreipia dėmesį, kad toks pokytis neįvyko ir jų 2020 metų išmokų dydis siekia apytikriai 176 eurus už hektarą.
Kaip teigiama pranešime, lygiai prieš metus trijų Baltijos šalių ūkininkai buvo susirinkę Briuselyje, pakartodami savo 2013 metų akciją, protestuoti prieš neteisingą išmokų skaičiavimą. Bandė atkreipti dėmesį dainuodami nacionalines savo liaudies dainas, tačiau nuo to laiko situacija nepagerėjo. Baltijos šalių žemdirbių atstovas teigė, kad mūsų ūkininkai ir toliau siekia savo tikslo pasiekti politinį susitarimą, kuris atitaisytų istorinę klaidą ir šimtu procentų atspindėtų teisybę. Atstovas papildomai nurodė, kad netinkamo išmokų paskirstymo esmė slypi dar stojimo į Europos Sąjungą etape. Kai trys Baltijos valstybės 2004 metais prisijungė prie Europos Sąjungos, pradiniai išmokų apskaičiavimai buvo paremti referenciniu laikotarpiu, kurio metu šalys įgyvendino pagrindinę žemės reformą, persiformavo iš kolūkių sistemos į šeimų ūkius. Beprecedentis produktyvumo nuosmukis tuo laikotarpiu, kuris, žinoma, neatspindėjo tikrojo gamybos pajėgumo, buvo priimtas kaip atskaitos taškas.
Kelias pastarąsias savaites Baltijos šalyse vykstančios žemdirbių protesto akcijos bus pratęstos ir artimiausiomis dienomis. Baltijos šalių žemdirbiai pradėjo išskirtinai taikią protesto kampaniją tam, kad atkreiptų dėmesį į juos neraminančius dalykus. Jie taip pat keps naminę duoną ir ketvirtadalį jos aukos labdarai, tuo parodydami, kad esant dabartiniam lėšų paskirstymui, jie moka už visą duonos kepalą, o galiausiai gauna jo tik 75%. Lietuvos, Latvijos ir Estijos ūkininkai paprašys savo valstybių vadovų į Europos Tarybos viršūnių susitikimą simboliškai nusivežti tradicinės duonos kepalą, kuriame truks vienos ketvirtosios dalies.
