„Turime labai didelę problemą“, – pareiškė ji, ragindama šalis ieškoti sprendimo, nes vidaus žemės ūkio subsidijos „auga šuoliais“.
Pastabos išsakytos diskusijos su Pasaulio banko prezidentu Davidu Malpassu metu. Šiuo metu PPO dirba, kad šiuo klausimu artėjančiame ministrų susitikime Ženevoje lapkričio pabaigoje būtų pasiektas susitarimas.
JT agentūros neseniai paskelbtoje ataskaitoje apskaičiuota, kad pasaulinė parama ūkininkams siekia 457 mlrd. eurų (540 mlrd. JAV dolerių) per metus. Manoma, kad iki 2030 metų paramos apimtys išaugs trigubai, pasiekdamos beveik 1,8 trln. JAV dolerių.
O 87 proc. šios paramos – 470 mlrd. JAV dolerių – yra „kainas iškraipantys ir žalingi aplinkai, įskaitant ir socialinę aplinką“, pažymėjo agentūros.
Pasak N. Okonjo-Iweala, dauguma PPO narių nori „išspręsti problemą“.
Subsidijų klausimas kelią trintį nuo pat PPO įkūrimo, kuri 2015 metais pagaliau sugebėjo pasiekti susitarimą uždrausti subsidijas eksportui.
PPO vadovė nerimauja dėl paramos poveikio neturtingoms šalims.
„Turime nerimauti, kokiu mastu šios subsidijos iškreipia prekybą ir ar jos trukdo konkurencijai, – kalbėjo N. Okonjo-Iweala. – Jei nieko nedarysime, kad tuo pasirūpintume, bus daug neturtingų šalių, kurios negalės konkuruoti didelių turtingose šalyse mokamų subsidijų fone.“
D. Malpassas pažymėjo, kad problema taip pat daro įtaką aplinkai, nes subsidijos trąšoms gali „iškreipti tai <...>, kokie augalai yra auginami“.
„Tai taip pat brangu, o vandenynus pasiekę chemikalai smarkiai juos teršia“, – jis per renginyje, vykusiame metinių Pasaulio banko ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) susitikimų metu.
