Pirmadienį D.Grybauskaitės susitikime su Lietuvos žemdirbius vienijančių organizacijų atstovais buvo aptarta ES 2021–2027 metų daugiametė finansinė perspektyva bei joje numatoma parama šalies ūkininkams.
„Iki šiol, po 14 Lietuvos narystės ES metų, ES nevykdo suderėtų įsipareigojimų mokėti mūsų žemdirbiams nediskriminacines, vienodas, teisingas tiesiogines išmokas. Tai suteikia rimtą pagrindą pradėti derėtis nuo anksčiau pažadėtų sumų“, – po susitikimo žurnalistams sakė prezidentės vyriausioji patarėja Lina Antanavičienė.
Europos Vadovų Tarybai (EVT) Briuselyje svarstant naujo ilgamečio ES biudžeto projektą 2021–2027 metams, Lietuvos žemdirbiai dar kartą bandys reikalauti didesnių tiesioginių išmokų – Briuselyje ketvirtadienį ketinama surengti dar vieną protesto akciją.
„Šalies vadovė patikino, kad vienodų konkurencinių sąlygų Europos rinkoje užtikrinimas žemdirbiams taip pat yra tarp svarbiausių derybinių Lietuvos klausimų, todėl šiuo laikotarpiu pačių Lietuvos žemdirbių aktyvumas yra reikalingas ir sveikintinas“, – tvirtino L.Antanavičienė.
Šiuo metu tiesioginių išmokų ES vidurkis yra 266 eurai už hektarą, o Lietuvoje jis šiemet buvo 166 eurai. Anot L.Antanavičienės, 2013 metais Europos Vadovų Taryboje buvo sutarta, kad iki 2020 metų visoms valstybėms mokamų išmokų dydis bus ne mažesnis nei 196 eurai.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigė, kad ES dėmesys yra šią problemą jau yra atkreiptas.
„Po daugiau nei prieš mėnesį buvusios protesto akcijos Briuselyje atkreipėme didžiausią dėmesį derybiniame procese, matosi, kad aukščiausiems vadovams jau ruošiami variantai dėl konvergencijos, vyksta derybos“, – sakė A.Svitojus.
Tačiau, pasak jo, baiminamasi, kad naujajam laikotarpiu gali būti nesusiderėta ir procesas užsitęs dėl „Brexit“ situacijos, neaiškumų dėl naujo biudžeto bei artėjančių Europos parlamento rinkimų.
Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vadovas Vytautas Buivydas atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas, tačiau ir teisingai iškovotą sumą padalinti.
„Svarbu, kad iškovotos didesnės paramos sumos būtų teisingai padalintos ir Lietuvoje. Šiai dienai mes matome, kad parama nėra visiškai tinkamai padalijama. (....) Šiai dienai ta paramos skaida yra be galo maža, matome didžiulį ūkių nykimą“, – sakė V.Buivydas.
Anot jo, nuo 2004 metų Lietuva neteko daugiau nei 100 tūkst. ūkininkų. Įstojus į ES jų buvo 237 tūkst., o šiuo metu – apie 130 tūkstančių.
Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) teigimu, Lietuvai 2021–2027 metų laikotarpiu tiesioginėms išmokoms numatoma skirti 3,344 mlrd. eurų – 5,8 proc. daugiau nei 2014–2020 metais, tačiau Kaimo plėtros programai numatoma skirti 1,214 mlrd. eurų – 26,2 proc. mažiau nei 2014–2020 metų laikotarpiu.
Iš viso Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų – 5,2 proc. mažiau nei 2014–2020 metų laikotarpiu.
Anot ŽŪR, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet. 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą, arba 79 proc. ES vidurkio.
Spalį Lietuvos žemdirbiai jau protestavo Briuselyje per EVT susitikimą. Europos Komisijai žemdirbiai tąkart įteikė reikalavimus, kuriais siekia gauti ES tiesioginių išmokų vidurkį, nemažinti paramos Kaimo plėtros programai, kad visoms valstybėms narėms būtų nustatytos vienodos prisidėjimo ribos, kad būtų supaprastintos paramos sistemos ir sumažinta administracinė našta bei sukurti mechanizmai, skatinantys ir padedantys įsikurti jauniesiems ūkininkams.
Planuojant praėjusio 2014–2020 metų Bendrosios žemės ūkio politiką, Lietuvos žemdirbiai buvo surengę 6 protesto akcijas ir buvo pasiekta, kad iki 2019 metų vidutinė išmoka sieks 181 eurų, nors tada Lietuvai buvo siūloma 144 eurai.
