„Prezidentas Gitanas Nausėda nuosekliai pasisakė už tai, kad tiesioginių išmokų mechanizmas būtų labiau subalansuotas ir atitiktų valstybės tikslus stiprinant smulkius bei vidutinius, šeimos ūkius, didinant kaimų gyvybingumą, skatinant aplinkai palankų ūkininkavimą.
Pastarieji Seimo narių siūlomi pakeitimai yra žingsnis gera linkme, siekiant nurodytų tikslų“, – rašoma Prezidento komunikacijos grupės 15min perduotame komentare.
Tiesa, prezidentūros nuomone, priimant sprendimus taip pat turėtų būti įvertinta pasiūlymų įtaka mūsų žemės ūkio sektoriaus įmonių tarptautiniam konkurencingumui.
Kaip jau pranešė 15min, trečiadienį tokį tiesioginių ES išmokų dydžio ribojimą numatantį įstatymo projektą registravo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas. Šį teisės nutarimą savo parašais parėmė dar 35 įvairių partijų politikai – tiek priklausantys valdančiajai koalicijai, tiek opozicijai.
Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagrindinė tiesioginė ES išmokos suma, tenkanti vienam asmeniui ar susijusiems asmenims, negalėtų viršyti 150 tūkst. eurų per metus. Taip pat įstatymu siūloma įtvirtinti, kad ši suma negali būti didinama išmokėtu darbo užmokesčiu.
Apie „lubas“ diskutuojama seniai
Diskusijos dėl „lubų“ būtinybės tiesioginėms ES išmokoms vyksta jau seniai. Į jas pernai buvo įsitraukęs ir prezidentas G.Nausėda. Su tuometiniu žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu prezidentas buvo sutaręs dėl 100 tūkst. eurų ribos, tačiau vėliau kalbos apie tai nutilo.
Prezidentūros atstovų teigimu, galutinis sprendimas Žemės ūkio ministerijoje taip ir nebuvo priimtas.
„Dabar yra pasiūlytos ne tik lubos tiesioginėms išmokoms, bet ir ribojimai dėl išmokų gavėjų. Toks mechanizmas, manome, turėtų netgi didesnį efektą, nei tiesiog 100 tūkst. lubų įvedimas“, – teigiama prezdidentūros atsakyme 15min.
Daugiausia paramos netektų R.Karbauskio verslas
15min gauti duomenys atskleidė, kad įvedus tokį ribojimą daugiausiai žemės Lietuvoje valdančios žemės ūkio bendrovės ir stambiausi ūkininkai netektų reikšmingų ES paramos sumų.
Didžiausias pralaimėtojas būtų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“. Per metus ši žemės ūkio bendrovė gauna 2,93 mln. eurų tiesioginių pagrindinių ES išmokų. Tad pritaikius 150 tūkst. eurų „lubas“, R.Karbauskio įmonė netektų 2,78 mln. eurų paramos.
„Auga group“ prarastų 2,77 mln. eurų paramos, „Linas Agro Group“ – 1,2 mln. eurų, „Šiaurės vilkas“ – beveik milijono eurų.
Įspėja apie atleidimus
Didžiosios žemės ūkio bendrovės teigia, kad toks ribojimas sumažintų jų konkurencingumą.
„Auga group“ pagrindinis akcininkas Kęstutis Juščius teigė, 72 proc. įmonės pajamų sudaro eksportas, todėl siūlomas įstatymo pakeitimas pakenktų ne tik „Auga group“ produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose, bet ir kitoms eksportuojančioms Lietuvos žemės ūkio bendrovėms, kurios konkuruoja su kitų Europos šalių gamintojais, gaunančiais išmokas.
„Pasiūlymas atimti išmokas ir konkurencingumo galimybes iš tų, kurie sumoka daugiausia mokesčių į valstybės biudžetą, neatsižvelgiant į jų sumokamų mokesčių sumą, yra niekaip ekonomiškai nepagrįstas“, – tikino jis.
„Auga group“ atliktais skaičiavimais, vienas ūkininkas ar jo samdomas darbuotojas prisideda prie Sodros ir valstybės biudžeto vidutiniškai 409 EUR per metus, kai žemės ūkio įmonių darbuotojai – 2 168 EUR per metus.
„Vidutiniškai Lietuvoje samdomam darbuotojui tenka apie 4 892 EUR mokesčių našta per metus. Palyginimui, mūsų įmonė „Auga group“ minėtų mokesčių vienam darbuotojui sumoka apie 6 422 EUR per metus“, – lygino pagrindinis „Auga group“ akcininkas.
Tuo tarpu „Linas Agro Group“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Andrius Pranckevičius 15min teigė, kad gaunamos tiesioginės ES išmokos ir sudaro visą ūkio pelną.
„Parama buvo paskaičiuota, kad užtikrintų bent minimalias pajamas, kad ūkis galėtų plėstis, technologiškai tobulėtų. Ir dideliam, ir mažam ūkiui tai yra galimas jo uždirbti pelnas. Nebent ūkis eina į perdirbimą, kitą verslą“, – teigė „Linas Agro Group“ atstovas.
A.Pranckevičiaus nuomone, toks ribojimas įmonės veiklai atsilieptų neigiamai.
„Jeigu iš esmės labai ženkliai mažinama išmokų dalis, tai mūsų ūkiai, kurie užsiima pirmine žemės ūkio gamyba, negautų dalies pajamų, jie turbūt būtų priversti ilgainiui mažinti veiklą, dydį, mažinti darbuotojų skaičių. Aš tik nesuprantu kam to reikia – kam vieną smukdyti, norint pakelti kitą“, – kalbėjo vienos didžiausių žemės ūkio bendrovių atstovas.
