„Per metus Švedijoje ir Suomijoje pergabenama apie 20 mln. kubinių metrų medienos, o stipraus vėjo, pūtusio praėjusių metų rudenį ir žiemą, padariniai ir nuostoliai miškams yra milžiniški. Šiuo taisyklių pakeitimu stengiamasi palengvinti miško savininkams ir miškų įmonėms gyvenimą greičiau išgabenant vėjovartas ir vėjolaužas, kad miškuose šiltuoju metų laiku neišplistų kenkėjai“, – sako Švedijos transporto administracijos atstovas Mikaelis Erikssonas.
Šiuo metu Lietuvos keliais leidžiama važiuoti miškavežiams, kurių bendroji masė su kroviniu nedidesnė nei 40 tonų. Skaičiuojama, kad dėl darbo specifikos ir sudėtingų eksploatacijos sąlygų, pilnai sukomplektuotas medienai skirtas vežti vilkikas su priekaba sveria 21–25 tonas. Kroviniui telieka vos 15 tonų. Taigi miškavežiai automobiliai važinėja pustuščiai.
„Valdininkai turėtų atsižvelgti į tai, kad miškavežis automobilis ir sunkvežimis nėra tas pats. Saugant kelius į miškavežius automobilius montuojamos papildomos ašys, dedami papildomi ratai, tad miškovežio apkrova kelio dangai ir daroma žala yra gerokai mažesnė nei tokios pačios masės sunkvežimių. Kita vertus, reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad visos detalės, padedančios sumažinti kelio dangai tenkančią apkrovą, tai pat sveria, tad infrastruktūrą saugantis vežėjas ir vėl nukenčia“, – teigia Mindaugas Gustas, Privačių miškų savininkų asociacijos (PMSA) direktorius.
„Žinau, kad viršijančius leistiną bendrąją masę vairuojantys vairuotojai, vengdami inspektorių, dažnai bando išsisukti važiuodami blogesniais keliais, vieškeliais. Tik ten jie pridaro daugiau žalos nei pridarytų važiuodami legaliai, pagrindiniais šalies keliais“, – sakė „Šilalės medienos“ vadovas Virginijus Žigaitis.
Asociacijos duomenimis, dėl šiuo metu galiojančio įstatymo medienos sektorius patiria didelius nuostolius. Vien privačių miško savininkų kasmetinės netektys gali siekti apie 25 milijonus litų. Preliminariais skaičiavimais, šiuo metu per metus atliekama apie 300 tūkst. medienos vežimų, o padidinus maksimalų miškavežio su kroviniu svorį bent iki 48 tonų, tereikėtų 200 tūkst. reisių.
„Dėl sumažėjusių išlaidų kurui ir padangoms miškų savininkai gautų daugiau pelno, todėl valstybei būtų sumokama daugiau mokesčių, kurie šiuo metu paleidžiami išmetamosiomis dujomis ar „susimokant vietoje“ už svorio viršijimą išrašytus baudos čekius“, – sako PMSA atstovas.
Be to, PMSA atstovas pastebi, kad miškavežių svorio padidinimas turėtų teigiamų pasekmių ir ekologijai – būtų sunaudojama mažiau degalų, tad sumažėtų išmetamųjų dujų, o tuo pačiu ir gamtos tarša.
„Žinau, kad viršijančius leistiną bendrąją masę vairuojantys vairuotojai, vengdami inspektorių, dažnai bando išsisukti važiuodami blogesniais keliais, vieškeliais. Tik ten jie pridaro daugiau žalos nei pridarytų važiuodami legaliai, pagrindiniais šalies keliais“, – pasakoja UAB „Šilalės mediena“ vadovas Virginijus Žigaitis.
Specialistai mano, kad bendrosios masės padidinimas iki 52 tonų Lietuvoje, paliekant galioti ašių apkrovimo apribojimus, pagerintų ekologijos ir krašto kelių būklę, nes atliekant mažiau reisų, atitinkamai mažiau dėvėtųsi kelio danga.
