„Šiuo metu šalyje – pats javapjūtės įkarštis. Vien po mūsų grūdų perdirbimo įmonės langais vienu metu rikiuojasi mažiausiai pusšimčio derlių atvežusių sunkvežimių eilė. Ir visų šių grūdų mėginiai bus operatyviai paimti, patikrinti bei įvertinti – tik nuo kokybės vertintojų kompetencijos priklausys, kokią visus ateinančius metus valgysime duoną ir kokiais pašarais šersime gyvulius“, – teigia S.Kordušienė, neabejojanti, kad augant sveiko maisto poreikiui, darbo rinkoje lygiai taip pat auga bei augs aukštos kvalifikacijos maisto kokybės ir saugos specialistų poreikis.
Tinklaraštininkės tikslas – sudominti jaunimą
„Jau keleri metai esu kviečiama būti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Maisto kokybės ir saugos studijų programos studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijos nare. Iš tiesų stebina ir žavi čia besimokančių jaunų žmonių žinios, mąstymas, kūrybinės idėjos. Tokie specialistai, kokie yra rengiami pagal šią studijų programą, šiandien tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje yra būtini. Maistas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę. Todėl neatsitiktinai maisto saugos srityje mokslas per pastaruosius 20 metų žengė milžinišką žingsnį į priekį, sukurtos ir tebekuriamos sistemos, leidžiančios grandinėje „nuo lauko iki stalo“ nustatyti ir suvaldyti nepageidaujamus procesus, išvengti pavojingų rizikų. Tačiau tokias sistemas gali kurti ir valdyti tik aukštos kompetencijos profesionalai, šiandien gebantys lengvai atsakyti į klausimą, kodėl mūsų seneliai, valgę mikroorganizmais užterštus grūdus, daržoves, pieną bei mėsą sirgo vienomis ar kitomis ligomis“, – kalba S.Kordušienė, atviraudama, kad iš tiesų labai nori jaunus žmones sudominti tuo, ką veikia pati. Todėl jos vadovaujamos laboratorijos durys vasaros metu visada yra atviros norintiems padirbėti aukštesniųjų klasių moksleiviams bei studentams. Ir džiugina tai, kad jaunuolius „užkabinti“ pavyksta.
S.Kordušienė neabejoja, kad maisto saugos ir kokybės specialisto profesija jaunam žmogui šiandien suteikia be galo daug galimybių – nuo karjeros stambioje įmonėje iki sveikatai palankių produktų gamybos šeimos įmonėje.
„Tenka prisipažinti, kad bendraudama su dabartiniais VDU ŽŪA bakalaurais, stebiuosi, kiek daug jie išmano, ir pačiai širdyje belieka apgailestauti, kad universitete studijas baigiau šiek tiek per anksti.
Periodiškai atnaujinamoje Maisto saugos ir kokybės studijų programoje suakumuliuotos, regis, visos aktualiausios su maistu susijusios temos – tai ir poreikis juo aprūpinti augančią žmonijos populiaciją, ir maisto švaistymo problema, ir tvarios gamybos užtikrinimas, naujų technologijų (3D spausdintuvų, daiktų interneto) taikymas maisto sektoriuje, šiuolaikinės visuomenės poreikio patenkinimas maitintis subalansuotai ir personalizuotai. Studentai taip pat sužino biodinaminės, ekologinės ir intensyvios žemdirbystės niuansus, šiais skirtingais būdais išaugintos produkcijos kokybės skirtumus. Tad akivaizdu, jog programa ugdo ne vienos siauros srities specialistą, bet atsakingai, holistiškai mąstančią asmenybę“, – jaunųjų kolegų studijų programą komentuoja S.Kordušienė, pastebėdama, kad studentams sudarytos sąlygos atlikti profesines praktikas ne tik moderniausiose Lietuvos įmonėse, bet ir užsienio šalyse, taip pat svariai papildo jų žinių bagažą.
Viską pastebinčios įmonės akys
VDU ŽŪA Maisto kokybės ir saugos studijų programos absolventė Anastasija Basankova sako, kad „šiandien pasirašytų po kiekvienu tinklaraštininkės Skaidros Kordušienės žodžiu“, nes pernai baigusi Maisto kokybės ir saugos studijų programą mergina sėkmingai dirba Kėdainių r. įsikūrusiame Kvedarų šeimos ūkyje. Be šio ūkio produkcijos – traškių raugintų kopūstų ir agurkų – savo stalo neįsivaizduoja dažnas lietuvis, tačiau mažai kas žino, kad būtent Anastasija yra tas žmogus, kuris atsako už šių produktų kokybę ir saugą. Kokybės kontrolierės pareigas ūkyje einanti mergina vertina gamybos procesus bei galimas rizikas, dalyvauja audituose, atlieka mėginių tyrimus, tikrina galutinės produkcijos kokybę bei pakuočių ženklinimą. „Su kolegomis darome viską, kad iš mūsų ūkio išvažiuotų tik kokybiška ir saugi produkcija“, – pasakoja pašnekovė.
Rinkai rauginius, taip pat skustas, virtas daržoves, bulvių tarkius tiekiančio ūkio produkcijos kokybe besirūpinanti Anastasija pasakoja, kad klaida manyti, jog daržovė natūraliai yra saugesnė žaliava nei, tarkime, mėsa ar pienas – perdirbant daržoves lygiai taip pat nevalia atsipalaiduoti, nes iš dirvožemio į daržovinę produkciją irgi gali patekti pavojingų mikroorganizmų. Todėl viena Anastasijos veiklos grandžių – iš ūkio laukų ar sandėlių į gamybos cechą atvežamų žaliavų kokybės kontrolė.
„Trumpai tariant, ūkyje esu akys, kurios viską mato. Ir labai nenorėčiau, kad kokioje nors į rinką maistą tiekiančioje vietoje tokių akių nebūtų. Šis darbas man labai patinka. Tačiau pokalbis su darbdaviu buvo labai rimtas ir sulaukiau ne vieno profesinio klausimo. Laimė, kad visa tai, ko buvau klausiama, dėstytojai ne kartą akcentavo universitete“, – pasakoja A.Basankova.
Mergina neslepia, kad jos įgyta specialybė nėra lengva, nes maisto kokybės reikalavimai keičiami, atnaujinami, todėl nuolat tenka laikyti ranką ant nacionalinės bei europinės teisinės bazės pulso. Tačiau atperka tai, kad darbas yra dinamiškas – vieną dieną viskas gali praslysti it sviestu, kitą – kilti labai rimtų iššūkių. O juos įveikus gali didžiuotis tuo, kad sugebi suvaldyti tokią situaciją, kokios nesuvaldytų kiti.
Gamyba be šios profesijos neįmanoma
Iš Suvalkijos, Kalvarijos miestelio, kilusią VDU ŽŪA absolventę Indrę Paliulytę VDU ŽŪA Maisto kokybės ir saugos studijų programos diplomas šiandien yra nuvedęs į visiškai kitą Lietuvos pusę – į Uteną ir, regis, sėkmingai, nes Indrė teigia esanti labai patenkinta savo darbu čia veikiančioje „Biovela Group“ mėsos perdirbimo įmonėje.
„Kai pati rinkausi specialybę, apie jos aktualumą žinojau mažai, tačiau mane pačią visada labai domino tai, ką valgau, ir kokios kokybės produktai atkeliauja ant mūsų šeimos stalo“, – pasakoja pašnekovė.
Šiuo metu vienoje didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių kokybės vadybininke dirbanti Indrė drauge su savo kolegų komanda yra atsakinga už kokybės sistemos kūrimą, diegimą ir valdymą. „Rengiame procedūras, dokumentus pagal įvairius taikomus tarptautinius standartus, taip pat atliekame vidinius auditus, tikriname, ar darbuotojai ne tik laikosi nustatytų higienos reikalavimų, bet ir žino, ką reikėtų daryti vienu ar kitu atveju, pavyzdžiui, gavus netinkamos temperatūros žaliavą. Todėl bendraujame su įmonės technologais, ieškome spragų ir jas užpildome“, – aiškina pašnekovė.
Dar viena Indrės darbo sritis, kuri, tikėtina, ypač masintų daugelį, – validacija, t.y. naujo įmonės produkto ištyrimas ir įvertinimas iki jam patenkant į rinką. „Iš tiesų, jei tai, pavyzdžiui, dešrelės, jas ir išsiverdame, ir išsikepame. Po to apžiūrime, uostome, ragaujame. Šiuos pojūčius taip pat išlavinau studijuodama, nes teko daug kartų pačius įvairiausius produktus įvertinti netgi pažymiu“, – pasakoja I.Paliulytė, pastebinti, kad pastaruoju metu labai daug kalbama apie maistą, tačiau labai mažai apie profesiją, be kurios šiuolaikiška kokybiško ir saugaus maisto gamyba nebūtų įmanoma.
