Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis Giedrius Ruseckas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų sausio 6 dienos įsigaliojo Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai bei papildymai, kurie turėtų palengvinti viešųjų pirkimų eigą.
Pakoreguota sąvoka
Vienas iš įstatymo pakeitimų – pakoreguota mažos vertės viešųjų pirkimų sąvoka.
Pagal aktualią Viešųjų pirkimų istatymo redakciją perkančioji organizacija mažos vertės pirkimus gali vykdyti dviem atvejais: kai perkamų prekių ar paslaugų vertė neviršija 100 tūkst. Lt be PVM, o darbų – 500 tūkst. Lt be PVM arba jeigu tam pačiam objektui perkamos panašios prekės, paslaugos ar darbai yra suskirstyti į atskiras dalis ir numatyta atskira pirkimo sutartis.
Iki 10 tūkst. Lt – nereikia leidimo
Kitas pakeitimas – ne visiems viešiesiems pirkimams būtina gauti Viešųjų pirkimų tarnybos leidimą. Pasak G. Rusecko, jei sudarytos sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 tūkst. litų be PVM, norint pakeisti sutarties sąlygas viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas nereikalingas.
Taip pat yra naujovių ir dėl suinteresuotų kandidatų ir dalyvių informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus.
Vykdydamos supaprastintą pirkimą iki 10 tūkst. litų (be PVM), perkančiosios organizacijos neprivalo raštu informuoti suinteresuotų kandidatų ir dalyvių apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.
Perkančiosioms organizacijoms šie pakeitimai turėtų palengvinti viešųjų pirkimų administravimą.
Viešųjų pirkimų taisyklės – būtinos
NMA Viešųjų pirkimų skyriaus vadovas viešuosius pirkimus vykdančioms savivaldybėms pataria ne tik nuodugniai susipažinti su įstatymo naujovėmis, bet ir pasimokyti iš dažnai pasikartojančių klaidų. Neretai savivaldybėms sklandžiai vykdyti viešuosius pirkimus trukdo neparengtos viešųjų pirkimų taisyklės.
Pasak NMA atstovo, pirkimus vykdančias institucijas dažnai klaidina įstatymo nuostata, kad vykdant supaprastintus pirkimus iki 10 tūkst. litų nebūtinas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, tad nerengiamos ir viešųjų pirkimų taisyklės. Deja, tai yra viena iš dažniausiai pasitaikančių klaidų. Viešųjų pirkimų įstatymas perkančiąją organizaciją įpareigoja supaprastintus pirkimus vykdytų pagal pačios paruoštas ir patvirtintas taisykles, kurios Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS) turi būti paskelbtos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jų patvirtinimo, o esant galimybei rekomenduojama skelbti ir savo tinklalapyje.
Pirkimų vykdytojai prekių ar paslaugų tiekėjams turi sudaryti sąlygas viešai susipažinti su minėtomis taisyklėmis.
Pirkimo sąlygos – tikslios ir visur vienodos
Projektus pagal KPP priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ planavimo būdu įgyvendinančios institucijos turėtų vengti klaidų ir rengdamos paslaugų bei darbų viešųjų pirkimų sąlygas.
G. Ruseckas pastebi, kad patvirtinamos vienokios paslaugų bei darbų pirkimo sąlygos, o skelbime apie pirkimą – surašomos kitokios, nežymiai pakeistos. Viešųjų pirkimų vykdytojai turėtų žinoti, jog tokie, kad ir nedideli, neatitikimai yra rimta priežastis tiekėjui užprotestuoti pirkimus.
Rengiant viešųjų pirkimų konkurso sąlygas būtina nurodyti tikslias paslaugų bei darbų apimtis ir vengti nepagrįstų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams.
„Taip pat savivaldybėms nereikėtų pamirši, jog ruošiant viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, jose rekomenduotina numatyti ir būsimos pirkimo sutarties tam tikrų nuostatų keitimo dėl pasikeitusių aplinkybių galimybes“, – atkreipia dėmesį NMA specialistas.
Potencialių tiekėjų informavimas
Savivaldybės, rengiančios viešųjų pirkimų sąlygas, privalo reikalauti tiekėjo, kad šis pateiktų ne tik sąžiningumo deklaraciją, bet ir nurodytų, ar paslaugos bei darbai bus atliekami padedant subrangovui. Šis reikalavimas netaikomas vykdant mažos vertės pirkimus.
G. Rusecko teigimu praktikoje neretai pasitaiko, kad perkančioji institucija paskelbusi viešųjų pirkimų konkurso sąlygas nusprendžia jas keisti. Taip nutinka, kai vienas iš galimų tiekėjų kreipiasi prašydamas išaiškinti ar patikslinti kai kurias sąlygų detales.
Pakeitusi konkurso sąlygas pirkimus vykdanti organizacija turi nepamiršti apie tai informuoti visus paraiškas pateikusius potencialius tiekėjus.
Kai vienam iš tiekėjų atsakoma į jo paklausimą, šis atsakymas turi būti išsiunčiamas ir visiems kitiems potencialiems tiekėjams – net ir tuo atveju, jei viešųjų pirkimų sąlygos nekeičiamos.
Pirkimo sutarties turinys ir sąlygos nekeičiamos
G. Rusecko teigimu, vis dar pasitaiko atvejų, kai iš esmės keičiamas pirkimo sutarties turinys, nors pirkimo sąlygose buvo pateiktas pirkimo sutarties projektas. Tai, anot specialisto, esminis įstatymo pažeidimas.
Todėl perkančioji organizacija turi įsidėmėti, jog negali būti keičiamas pirkimo sutarties turinys ir pirkimo sutarties sąlygos, jei tai nebuvo iš anksto aptarta viešojo pirkimo konkurso sąlygose bei sutarties projekte.
 |
